Protistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Protista
Stylonychia Side view.jpg
Vienaląstis pirmuonis (Stylonychia sp.)
su blakstienėlėmis
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eucaryota)
Karalystė: Protistai
(Wikispecies-logo.svg Protista)

Protistai (lot. Protista) – eukariotų karalystė, nepriskiriamų gyvūnams, augalams ar grybams. Tai daugiau sistematinė nei natūrali grupė. Daugelis protistų yra vienaląsčiai organizmai, tačiau protistams priskiriami ir daugialąsčiai organizmai, neturintys diferencijuotų audinių.

Kolonijinių protistų pavyzdžiu gali būti maurakulis, sudarantis sferines kolonijas, kurių viduje susidaro dukterinės kolonijos. Viduje susidariusios kolonijos išeina į aplinką motininei kolonijai nusenus ir suplyšus.

Ląstelės sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Membrana (sienelės), citoplazma, branduolys, mitochondrijos, ribosomos, virškinamosios vakuolės, pulsuojančios vakuolės ir kt. Ląstelės išorinė membrana sudaryta iš 3 sluoksnių. Kartais ji sukietėja ir virsta pelikule, kuri palaiko pastovią kūno formą. Membrana gali būti labai plona ir formos nepalaikyti. Kai kurie pirmuonys turi išorinį skeletą sudaryta iš kalcio karbonato arba silicio dioksido. Pelikulė sudaryta iš plazminės membranos ir po ja esančio citoskeleto, kurį gali sudaryti papildomos membranos, mikrovamzdeliai, mikrofilamentai, baltyminės plokštelės. Pirmuonių citoplazma skirstoma į ektoplazmą ir endoplazmą.Ektoplazma yra arčiau sienelės, skaidresnė ir klampesnė, o endoplazma yra skystesnė ir joje yra daugiau intarpų. Citoplazmoje apie maisto dalelę susidaro virškinamoji vakuolė, iš pradžių jos turinys rūgštus, o vėliau – šarminis. Nesuvirškintos dalėlės iš organizmo šalinamos pro bet kurią ląstelės vietą, o jei ją gaubia pelikulė – pro specialią angelė – citoproktą. Gėlame vandenyje gyvenantys pirmuonys turi pulsuojačias vakuoles, kuriomis šalinamas vandens perteklius. Pirmuonys gali turėti vieną ar daugiau branduolių. Pirmuonių branduolyje yra karioplazma, chromatinas ir branduolėliai. Chromatiną sudaro DNR ir baltymai, o branduolėlius – RNR ir baltymai.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Teigiama, jog protistai vystėsi ne kurdami sudėtingus audinius, o tobulindami ląstelės sandarą. Pirmuonių ląstelės palyginus su kitų organizmų ląstelėmis yra gana sudėtingos.

Judėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Protistai gyvena daugiausia vandenyje. Daugelis vienaląsčių protistų prisitaikę judėti žiuželiais arba blakstienėlėmis, o dalis jų gyvena prisitvirtinę, žiuželius ar blakstienėles naudodami maisto dalelėms iš vandens košti.

Žiuželių neturintys protistai neretai juda ameboidiškai ( pseudopodijomis ), keisdami ląstelės pavidalą. Dalis pirmuonių turi ilgas ataugas, kuriomis tiesiog plūduriuoja vandenyje.

Sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Dumbliai

Pirmuonys

Gleivūnai

Oomicetai


Commons-logo.svg Vikiteka: Protistai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka