Neurobiologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neurobiologija – mokslas tiriantis nervų sistemos sandarą, funkcionavimą, genetiką, biochemiją, fiziologiją ir patologiją. Pastaraisiais metais išpopulairėjo terminas "neuromokslai," kuris apima platesnį ratą mokslų, susijusių su smegenų veikla, pavyzdžiui, pažinimo (kognityvinius) neuromokslus.
Be to, neurobiologija nagrinėja filogenezinį bei ontogenezinį nervų sistemos vystymąsi.
Elektrofiziologija tiria elektrinį nervinių impulsų perdavimą (signalinė transdukcija). Perduodant potencialų skirtumą didelį vaidmenį vaidina kalio kanalas bei natrio kanalas.
Neurobiologijos tyrimai apima taip pat ir (fiziologinius) mokymosi, suvokimo bei kitų fiziologijos tiriamų procesų pagrindus.
Nuorodos [taisyti]
- Salko biologinių studijų institutas (liet.);
- Makso Planko neurobiologijos institutas (vok.);
- Neurobiologijos draugija (SFN) (angl.);
- Smegenų tyrinėjimo istorija (vok.).
| Pagrindinės biologijos šakos |
|---|
| Anatomija | Astrobiologija | Biochemija | Biofizika | Bioinformatika | Botanika | Citologija | Ekologija | Evoliucinė biologija | Fiziologija | Genetika | Genomika | Gyvybės kilmė | Jūrų biologija | Mikologija | Mikrobiologija | Molekulinė biologija | Neurobiologija | Paleontologija | Parazitologija | Taksonomija | Zoologija | Žmogaus biologija |
