Talka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Talka - viso ar dalies kaimo bendras telktinis darbas; padėjimas ko dirbti, pagelbėjimas[1]; pagalbos (talkos) darbai. Dažniausiai paplitę žemės ūkyje. Tai tokie ūkio darbai, susiję su žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio produkcijos gamyba (pvz., bulviakasis), jos paruošimu realizuoti ir kitais šios veiklos darbais. Juos rengia organizatorius, t. y. fizinis asmuo, kuris organizuoja (kviečia) pagalbos (talkos) darbus žemės ar namų ūkyje ir kurio naudai šie darbai atliekami.

Talkininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talka Šventojoje 1939 m.

Talkininkas – asmuo, padedantis talkos metu. LRV nutarimu Lietuvoje anksčiau buvo apibrėžta, kad talkininkas turi būti „ne jaunesnis kaip 13 metų fizinis asmuo (talkos dalyvis), pagal tarpusavio susitarimą su pagalbos (talkos) darbų organizatoriumi atliekantis neapmokamą darbą žemės ar namų ūkyje“. Buvo nustatyta, kad pagalbos (talkos) darbų trukmė kiekvienam talkininkui negali būti ilgesnė kaip 3 dienos iš eilės.

Tarybų Sąjunga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Derliaus nuėmimo talkos Tarybų Sąjungoje.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talkos Lietuvoje žinomos nuo senovės.

Teisiškai talka kurį laiką buvo reglamentuota. Ji buvo apibrėžta fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti (LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1500)[2]. Tai buvo reikalinga, siekiant užtikrinti pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos teisėtumą, užkertant kelią nelegaliam darbui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]