Piero della Francesca

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Piero dela Frančeskos autoportretas paveiksle „Prisikėlimas“ (apie 1463, Civico muziejus, Sansepolcro)

Pieras dela Frančeska (it. Piero della Francesca, tikr. Piero di Benedetto dei Franceschi, 1410-20 – 1492 m. spalio 12 d.) – italų XV a. Ankstyvojo Renesanso dailininkas, dar žinomas kaip matematikas ir geometras.

Svarbiausiu jo darbu laikomas freskų ciklas Tikrojo kryžiaus tema San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje Arece.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Piero di Benedetto dei Franceschi gimė 14101420 m. (tikėtina, kad 1416-17) laikotarpiu Sansepolkro (it. Sansepolcro) miestelyje Toskanoje. Apie jo jaunystę nežinoma nieko. Tėvas Benedetto buvo pasiturintis batsiuvys ir odos gaminių meistras. Pieras iš jaunumės išmoko lotynų kalbos ir greičiausiai mokėsi dailės pas vietos dailininkus, kur buvo paveiktas Sienos dailės mokyklos.

1439 m. dailininkas jau minimas Florencijoje, kur dirbo prie freskų Sta. Maria Nuova ligoninėje, kaip Domenico Veneziano mokinys. Šios freskos neišlikusios. Florencijoje Pierui įtakos turėjo vietos dailės mokyklos, visų pirmą Mazačo ir Fra Andželiko, bei, žinoma, Domenico Veneziano.

1442 m. dailininkas grįžo į Sansepolkrą, kur iškėlė kandidatūrą į miesto tarybą. 1445 m. gavo užsakymą ištapyti vietos Misericordia bažnyčios altorių, kurį pabaigė tik 1462 m., nepaisant 3 metų kontrakto. 1449 m. dailininkas dirbo Feraros Castello Estense pilyje ir vietos bažnyčioje, tačiau šie darbai neišlikę. 1451 m. Pieras dirbo Riminyje, kur sukūrė freską kondotjerui Sigismondo Pandolfo Malatesta bažnyčioje Tempio Malatestiano bei jo portretą. Riminyje Pieras greičiausiai susitiko matematiką Leon Battista Alberti (minėtos bažnyčios architektas), kuris, manoma, paskatino Pierą susidomėti geometrija ir matematika. Dailininkas tuo metu dar dirbo Ankonoje, Pezare ir Bolonijoje.

„Federico da Montefeltro ir jo žmona Battista Sforza“ (apie 1465, Uficių galerija, Florencija)

Po to dailininkas sukūrė freską Sant'Agostino (Šv. Augustino) bažnyčioje Sansepolkre (centrinė panelė dabar dingusi, fragmentai išsklaidyti po muziejus). Apie 1456 m. Pieras dirbo Romoje popiežiaus Pijaus II užsakymu Santa Maria Maggiore bazilikoje. Šis darbas išlikęs tik fragmentais. Po to dirbo Vatikano rūmuose, tačiau šie darbai neišlikę. Maždaug šiame 14511460 m. periode Pieras sukūrė pirmą reikšmingą ir būsimuosius kūrybos bruožus nulėmusį darbą - „Kristaus krikštas“, greičiausiai skirtą bažnyčiai Pieve del Sansepolcro.

Apie 1450 m. pabaigoje Pieras gavo užsakymą baigti freskas San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje Arece Tikrojo kryžiaus tema. Šios freskos tapo garsiausiu jo kūriniu. Iki 1466 m. dailininkas atliko darbus ir Areco katedroje. Maždaug tuo pat metu nutapytas „Prisikėlimas“ Bendruomenės rūmuose Sansepolkre, „Parto Madona“ kapinių koplyčioje Monterki (it. Monterchi) miestelyje.

Apie 14601465 m. Pieras dar dirbo Urbino kondotjerui, vėliau - kunigaikščiui Federico III da Montefeltro. Čia sukūrė vienus iš pačių garsiausių ne tik savo, bet ir apskritai italų Renesanso darbų: „Kristaus nuplakimas“ ir diptiką „Federico da Montefeltro ir jo žmona Battista Sforza“, greičiausiai skirtą poros vestuvėms 1465 m. Po to kunigaikštis dar buvo nutapytas klūpantis Montefeltro bažnyčios altoriaus ištapyme apie 1472 m. Urbine Pieras greičiausiai sutiko matematiką Luca Pacioli, kuris vėliau įtrauks Piero veikalo apie geometriją dalis į savuosius.

„Kristaus nuplakimas“ (apie 1465, Nacionalinis Markės muziejus, Urbinas)

Apie 1474 m. Pieras grįžo į gimtąjį Sansepolkrą. 1480 m. tapo San Bartolomeo (Šv. Bartolomėjaus) brolijos prioru. Vėlyvojo periodo darbų išlikę nedaug, paminėtini „Senigalijos madona“ ir „Šv. naktis“. Giorgio Vasari tikinimu, į gyvenimo pabaigą dailininkas buvo beveik apakęs, tačiau apie 1485 m. sava ranka parašė geometrijos traktatą apie trimačius kūnus „Apie penkis reguliariuosius kūnus". Ankstesniais metais Pieras buvo parašęs traktatą apie perspektyvą „Apie perspektyvą tapyboje". Pieras dela Fračeska mirė 1492 m. spalio 12 d. savo namuose Sansepolkre.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pieras dela Frančeska nepaliko žymios dailės mokyklos, jo kūrybinis stilius beveik nekito visu jo gyvenimo laikotarpiu, todėl dailininkas dar būdamas gyvas pradėjo atsilikti nuo bendros Italijos Renesanso dailės krypties. Tokį kūrybinį pastovumą greičiausiai nulėmė Piero potraukis matematikai ir geometrijai. Formų ir spalvų aiškumas, beveik tobulas perspektyvusis vaizdavimas tapo charakteringais Piero dailės bruožais, tačiau kartu padėjo dailininkui išskirti kūrybines idėjas. Piero kūryba turi panašumų su Fra Andželiko, tik vietoj religinio tyrumo ir pagarbos dominuoja tokia scenų idėjinė plotmė, dėl kurios dailininko kūryba dažnai vadinama humanistine.

Piero dela Frančeskos kūryba buvo ypač aukštai įvertinta tik XX amžiuje. Viename unikaliausių savo darbų „Kristaus nuplakimas“ dailininkas visiškai netradiciškai nustumia Kristaus nuplakimo sceną į paveikslo gilumą, pirmame plane dominuoja trys žmonių figūros, nelabai susijusios su veiksmu. Pati paveikslo, kaip diptiko, kompozicija trukdo apsispręsti, kuri scena yra centrinė. Šiame darbe Pieras taip pat pasižymėjo šviesos valdymu. Nors darbe numanomas šviesos šaltinis (be dienos šviesos) nematomas, tačiau tiksliai geometriškai pateikta jo šviesos sklaida.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Piero della Francesca – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka