Alyvpalmių aliejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Alyvpalmių aliejus[1] – maistinis augalinis aliejus, gaunamas iš alyvpalmių vaisių minkštimo. Natūraliai jis yra rausvos spalvos dėl karotinų gausos, kambario temperatūroje būna pusiau kietos struktūros.

Alyvpalmių aliejus tradiciškai naudojamas Vakarų Afrikos virtuvėse. Šiuo metu dėl konkurencingos kainos ir techninių savybių jis tapęs populiarius visame pasaulyje ir naudojamas maistui, kaip biokuras, buitinės chemijos, higienos prekių (kosmetikos, šampūnų, muilo) gamyboje ir kitur. Metinė aliejaus gavyba siekia apie 56 mln. tonų ir yra didžiausia lyginant su kitų rūšių augaliniais aliejais. Pagrindinės šio produkto gamintojos yra Malaizija ir Indonezija.

Dėl neigiamo poveikio aplinkai, alyvpalmių aliejus sulaukia nemažai kritikos iš aplinkosauginių organizacijų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Alyvpalmių aliejus nuo seno naudojamas Vakarų Afrikos virtuvėse. Manoma, kad aliejumi buvo prekiaujama jau keli tūkstančiai metų prieš mūsų erą, jo naudojimas užfiksuotas senovės Egipte. Pirmieji Europos keliautojų įspūdžiai apie alyvpalmių aliejų siekia XV a., o po industrinės revoliucijos pradėtas jo importas iš Vakarų Afrikos, daugiausiai žvakių, muilo gamybai bei mašinų sutepimui. Siekiant plėsti gavybą, XX a. pradžioje europiečių iniciatyva buvo plečiamos alyvpalmių plantacijos Pietryčių Azijoje. 1930 m. pasaulinė metinė prekyba aliejumi jau siekė 250 000 tonų ir vis augo, 1982 m. pasiekdama 2,4 mln. tonų, o 1990 – 8,5 mln. tonų. Tuo pačiu buvo tobulinami aliejaus rafinavimo metodai, atrandamos naujos jo pritaikymo sritys.[2]

Nuo XX a. antros pusės Indonezija ir Malaizija tapo didžiausiomis alyvpalmių aliejaus gamintojomis. Indonezijoje alyvpalmių plotai išaugo nuo 2000 km² 1967 m. iki 30 000 km² 2000 m.[3] ir iki 62 500 km² 2006 metais.[4] Tuo tarpu Malaizijoje – nuo 10 500 km² 1980 m. iki 36 700 km² 2002 m.[5] ir 46 900 km² 2009 m.[6] Su plantacijų plotais, sparčiai augo ir aliejaus gavyba – nuo 2,4 mln. tonų 1982 m. iki 48 mln. tonų 2008 m.[7]

Gavyba[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. bendra pasaulinė augalinio aliejaus produkcija siekė 179,4 mln. tonų, iš kurių alyvpalmių aliejus sudarė 56,1 mln. tonų arba 31,3 %. Indonezija ir Malaizija yra didžiausios šio aliejaus gamintojos, į rinką pateikdamos apie 85 % viso pasaulyje suvartojamo kiekio (atitinkamai 48 % ir 37 % arba 27 ir 21 mln. tonų kasmet).[8]

Iš viso alyvpalmės auginamos 43 pasaulio valstybėse. Be Indonezijos ir Malaizijos, bendras plantacijų plotas siekia daugiau nei 1000 km² tokiose šalyse kaip Tailandas, Demokratinė Kongo Respublika, Nigerija, Togas, Gana, Dramblio Kaulo Krantas, Gvinėja, Ekvadoras ir Kolumbija.[9]

Savybės ir maistinė vertė[taisyti | redaguoti kodą]

Natūralaus alyvpalmių aliejaus spalva svyruoja nuo šviesiai iki tamsiai raudonos. Rafinuotas aliejus – šviesiai geltonas. Tirpsta 25-40 laipsnių temperatūroje.

Aliejus turi apie 50 % sočiųjų (vyrauja palmitino rūgštis), 40 % mononesočiųjų (oleino rūgštis) ir 10 % polinesočiųjų (linolo rūgštis) riebalų rūgščių.[10] Nerafinuotame aliejuje taip pat gausu karotinų (40-200 mg/100 g, daugiausiai α ir β) bei vitamino E (iki 85 mg/100 g). Rafinuotame aliejuje karotinų nelieka, o vitamino E sumažėja per pusę.[11]

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Alyvpalmių aliejus daugiausiai naudojamas maistui kaip sudėtinė dalis (pavyzdžiui, įvairiuose kepiniuose, saldumynuose), o taip pat skrudinimui, kaip aliejus salotoms, margarino gaminime ir pan. Kitos aliejaus naudojimo sritys: biodegalų, kosmetikos, higienos prekių, buitinės chemijos gamyba.

2011 m. FAOSTAT duomenimis daugiausiai alyvpalmių aliejaus importuoja Kinija (5,9 mln. tonų), Indija (5,9 mln.), Pakistanas (2 mln.), Nyderlandai (1,9 mln.), Vokietija (1,1 mln.), JAV (1 mln.).

Kritika ir atsakas[taisyti | redaguoti kodą]

Alyvpalmių plantacija Indonezijoje.

Alyvpalmių aliejaus gavyba kritikuojama dėl neigiamo poveikio aplinkai. Didėjanti aliejaus paklausa ir besiplečiančios alyvpalmių plantacijos prisideda prie atogrąžų miškų kirtimo, rūšių buveinių ir biologinės įvairovė naikinimo.[12][13] Alyvpalmių plotai Indonezijoje ir Malaizijoje 1990–2005 m. laikotarpiu padidėjo 30 000 km², daugiau nei pusė visų naujų plantacijų atsirado buvusių miškų vietoje.[14] Greenpeace ataskaitos duomenimis, alyvplamių plantacijų plėtra yra pagrindinė miškų nykimo priežastis Indonezijoje.[15]

Tarptautinės aplinkosaugos organizacijos (kaip kad WWF, Greenpeace) rengia prieš alyvpalmių apliejaus naudojimą nukreiptas kampanijas. Į spaudimą yra sureagavę ir aliejaus naudojimą peržiūrėti pažadėję keli didieji maisto ir buities prekių gamintojai (Nestle, Unilever, Procter & Gamble ir kt.)[16]

Siekiant išspręsti pagrindines problemas, 2004 m. buvo įsteigtos Apskritojo stalo diskusijos dėl tvaraus palmių aliejaus (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil), kuriomis siekiama suvienyti alyvpalmių augintojus, aliejaus gamintojus, eksportuotojus, naudotojus, investuotojus, nevyriausybines organizacijas. 2005 m. buvo sukurti darnios aliejaus gavybos standartai ir sertifikavimo sistema. 2012 m. gegužės mėn. duomenimis, pasaulyje buvo kiek daugiau nei 13 000 km² sertifikuotų alyvpalmių plotų.[17]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Alyvpalmių aliejus
  2. Palm Oil, The Cambridge World History of Food
  3. The other oil spill, The Economist, Jun 24th 2010
  4. Indonesian Palm Oil in Numbers, Indonesian Palm Oil Board, 2007
  5. Bala Ramasamy, et al. Firm Size, Ownership and Performance in the Malaysian Palm Oil Industry. Asian Academy of Management Journal of Accounting and Finance, Vol 1, 81-104, 2005
  6. Palm Oil Industry, The National Economic Advisory Council, 2010
  7. Oil World 2008, Oil World Annual 2008, Hamburg.
  8. Oil World 2012, Oil World Annual 2012, Hamburg.
  9. Lian Pin Koh & David S. Wilcove. Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity?, Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64
  10. Robert E. Paull. The Encyclopedia of Fruit & Nuts. CABI, 2008, p. 118
  11. Vossen & Mkamilo. Vegetable oils. PROTA, 2007, p. 70
  12. Once a Dream Fuel, Palm Oil May Be an Eco-Nightmare, New York Times, 2007-01-31
  13. Orangutan survival and the shopping trolley, BBC News, 2010-02-22
  14. Lian Pin Koh & David S. Wilcove. Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity?, Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64
  15. Palm oil now biggest cause of deforestation in Indonesia, Mongabay.com, 2013-9-3
  16. The other oil spill, The Economist, 2010-06-24
  17. Key Statistics, RSPO; tikrinta: 2012-07-24