Ala Littoria

Ala Litoria

Pramonė	aviacija
Perėmėjas (-ai)	Alitalia
Įkurta	1934 m.
Uždaryta	1941 m.
Centrinė būstinė	Roma, Italija
Savininkas (-ai)	Italijos vyriausybė

Ala Littoria SA (liet. „Žemyno sparnas“) – XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose veikusi Italijos nacionalinė oro linijų bendrovė.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įmonė buvo įkurta 1934 m. šalies vyriausybės iniciatyva susijungus aviakompanijoms „Società Aerea Mediterranea“ (SAM), „Società Anonima Navigazione Aerea“ (SANA), „Società Italiana Servizi Aerei“ (SISA) ir „Aero Espresso Italiana“ (AEI). Aviakompanija priklausė Italijos vyriausybei. Lėktuvai buvo puošiami Italijos vėliava, ant kai kurių taip pat buvo vaizduojamas itališkojo fašizmo ženklas (it. fasces).

Po Ispanijos pilietinio karo „Ala Littoria“ investavo į „Iberia“ – Ispanijos aviakompaniją, kuri buvo įkurta žlugus LKKA. „Ala Littoria“ įsigijo 12,5 % aviakompanijos akcijų ir iš „Lufthansa“ įsigijusi tris „Junkers Ju 52“ lėktuvų korpusus be variklių, perdavė juos „Iberia“ kaip įstatinio kapitalo dalį.^[2]

Naujai įkurta aviakompanija paveldėjo labai įvairų laivyną – vokiškus Junkers G 24 ir Junkers F 13, skraidančias valtis Dornier Do J Wal ir Dornier Do R Superwal, itališkus lėktuvus Savoia-Marchetti S.55, Savoia-Marchetti S.66, olandiškus Fokker F.VIIb/3m. Vėliau aviakompanija perėjo prie išskirtinai itališkų lėktuvų, įskaitant tuo metu moderniausius Savoia-Marchetti orlaivius, XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo naudojami ir kiti itališki (pvz., „Breda“ ir „Caproni“) lėktuvai.

1934 m. „Ala Littoria“ pradėjo skrydžius į kaimynines Europos šalis, taip pat į rytinio Viduržemio jūros regiono miestus.^[3] „Ala Littoria“ vykdė reisus ir į Italijos kolonijas Afrikoje. 1934 m. atliktas eksperimentinis skrydis iš Romos į Italijos Somalio sostinę Mogadišą,^[4] tapo pasaulio ilgų nuotolių civilinių skrydžių rekordu. Šiuo maršrutu 1935 m. pradėtas reguliarus susisiekimas, pavadintas prestižine „Linea dell’Impero“ (liet. Imperijos linija).^[5]

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios „Linea dell’Impero“ buvo tolimiausias „Ala Littoria“ maršrutas Afrikoje,^[5] nuo 1939 m. moderniausiu to meto lėktuvu Savoia Marchetti SM 75^[6] vykdytas be sustojimų.^[7]

1938 m. kovą aviakompanija atliko pirmąjį rekordinį skrydį iš Romos į Argentiną maršrutu Roma-Kaljaris-Bathurstas/Gambija-Bahia-Rio de Žaneiras-Buenos Airės. Skrydis buvo vykdomas modifikuota skraidančia valtimi Cant Z 506.^[8] Vėliau „Ala Litoria“ skrydžiams į Lotynų Ameriką įkūrė atskirą bendrovę LATI (Linee Aeree Transcontinentali Italiane).

1940 metais „Ala Littoria“ maršrutų ilgis siekė 37 110 km. Tais metais Italija buvo penkta pasaulyje pagal oro linijų maršrutų ilgį (po JAV, SSRS, Vokietijos ir JK).

Antrojo pasaulinio karo metu „Ala Littoria“ veikė kaip Italijos kariuomenės transporto tarnyba, o 1941 m. jos civilinė veikla buvo sustabdyta. Aviakompanija neišgyveno iki karo pabaigos ir buvo išformuota. Po karo ją pakeitė „Alitalia – Linee Aeree Italiane“, kuri 1946 m. rugsėjo 16 d. buvo įkurta kaip „Aerolinee Italiane Internazionali“, o vėliau pervadinta „Alitalia“.