Vytautas Nasvytis
| Vytautas Nasvytis | |
|---|---|
| Gimė | 1928 m. balandžio 8 d. Kaunas |
| Mirė | 2016 m. sausio 8 d. (87 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Kazimieras Nasvytis |
| Motina | Elena Lukoševičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ada Nasvytienė |
| Vaikai | Dovilė Ūla Nasvytytė |
| Veikla | architektas, pedagogas |
| Alma mater | 1952 m. LSSR dailės institutas |
Vytautas Nasvytis (1928 m. balandžio 8 d. Kaune – 2016 m. sausio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas Algimantas Nasvytis, sesuo aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė, žmona balerina Ada Nasvytienė.
1952 m. baigė LSSR dailės institutą. 1952–1954 m. dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse Vilniuje, 1952 m. dar ir Sąjunginės žemės ūkio parodos Maskvoje Lietuvos paviljono dailininkas. Nuo 1953 m. LSSR dailės instututo dėstytojas. 1960–1990 m. Miestų statybos projektavimo instituto architektas, nuo 1962 m. projektų vyr. architektas. 1985–1995 m. LSSR dailės instituto Architektūros katedros vedėjas, nuo 1979 m. profesorius.[1][2]
1995–1997 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys (Tėvynės Sąjunga).
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė skulptūrinių ir antkapinių paminklų architektūrinių dalių, apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų. 1965 m., 1970 m., 1975 m., 1980 m., 1985 m. Lietuvos dainų švenčių vyr. dailininkas. Daugelio architektūrinių konkursų laureatas ir prizininkas.
Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kavinė ir viešbutis „Neringa“, rekonstrukcija, bendraautoris Algimantas Nasvytis, Vilnius, 1959–1960 m.
- Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, bendraautoris A. Nasvytis, 1969 m.
- LSSR dramos teatras, rekonstrukcija, bendraautoris A. Nasvytis, 1974–1981 m.
- LSSR Aukščiausioji Taryba, dab. Lietuvos Respublikos Seimas, bendraautoris A. Nasvytis, 1976–1981 m.
- LSSR dailės instituto mokomasis korpusas, bendraautoriai Vytautas Brėdikis, Vladislovas Mikučianis, 1981 m.
- Viešbutis „Lietuva“, bendraautoris A. Nasvytis, 1976–1983 m.
- Naujųjų Apaštalų bažnyčia Rasų g., Vilnius, bendraautoris Marius Šaliamoras, 1994 m.
- Vilkaviškio katedra, atstatymas, bendraautoris Juozas Palaima, 1999 m.
- Juozo Kazicko rezidencija, bendraautoriai Jūras Balkevičius, Marius Šaliamoras, Saulius Vingrys, 2001 m.
- LR Seimo posėdžių salės kompleksas, bendraautoriai A. Nasvytis, Jūras Balkevičius, Artūras Burba, 2007 m.[3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1965 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1971 m. LSSR valstybinė premija
- 1982 m. LSSR liaudies architektas
- 1983 m. SSRS valstybinė premija
- 1998 m. LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas [4]
- 2003 m. LR Vyriausybės meno premija [5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Mačiulis. Vytautas Nasvytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 181-182
- ↑ Algimantas Mačiulis. Vytautas Nasvytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 83 psl.
- ↑ Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai: dvi asmenybės, viena Architektūra Archyvuota kopija 2016-01-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=49807
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=222640
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai / Algimantas Mačiulis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-86-8