Želva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apie gyvenvietę Baltarusijoje žr. Zelva.

Želva

Koordinatės

55°13′10″N 25°05′50″E / 55.21944°N 25.09722°EKoordinatės: 55°13′10″N 25°05′50″E / 55.21944°N 25.09722°E

G

Savivaldybė

Ukmergės rajonas

Seniūnija

Želvos seniūnija

Gyventojų skaičius

516 (2001)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Žélva
Kilmininkas:	Žélvos
Naudininkas:	Žélvai
Galininkas:	Žélvą
Įnagininkas:	Žélva
Vietininkas:	Žélvoje

Želva – miestelis Ukmergės rajone, šalia kelio Ukmergė–Molėtai, prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos centras. Yra medinė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), sinagoga, Želvos vidurinė mokykla, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai.

Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

[taisyti] Istorija

Želva (tiksliau, Antazelve) minima nuo 1373 metų (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to Blinstrubams (valdė bent iki 1882 m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. neretai vadintas Paželviais). XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Šv. Ignoto Lojolos bažnyčia.

1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas M. Valančius). 1892 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, tarybiniais laikais – arklių lenktynėmis). Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).

1979 m. atidarius Želvos hipodromą, čia vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.

2000 m. rugpjūčio 2 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

[taisyti] Žymūs žmonės

Želvos žydų šeimoje gimė Aronas Kliugas (1926–), mokslininkas, 1982 m. gavęs Nobelio premiją chemijos srityje. 2005 m. spalio 14 d. čia jam atidengtas paminklas (autorius – V. Ramoška).