Videniškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Videniškiai

Koordinatės

55°13′01″N 25°16′41″E / 55.217°N 25.278°EKoordinatės: 55°13′01″N 25°16′41″E / 55.217°N 25.278°E

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė

Seniūnija

Videniškių seniūnija

Gyventojų skaičius

415 ^{(2001 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Vidẽniškiai
Kilmininkas:	Vidẽniškių
Naudininkas:	Vidẽniškiams
Galininkas:	Vidẽniškius
Įnagininkas:	Vidẽniškiais
Vietininkas:	Vidẽniškiuose

rus. Видзинишки^[2]^[3]

Videniškiai – miestelis Molėtų rajone, prie kelio Molėtai–Ukmergė, Siesarties kairiajame krante. Seniūnijos, Videniškių I ir II seniūnaitijų centras. Yra Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1620 m.), išlikęs buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas, veikia Videniškių pagrindinė mokykla, biblioteka, augustiniečių vienuolynas, girininkija, paštas (LT-33031), medicinos punktas, parduotuvė, UAB „Sodo namas”, Vaineikio veterinarijos individuali įmonė, UAB „Žižmauka”, D. Pumpučio individuali įmonė „Žvejys”.

Miestelio planas – radialinis. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę, pastatai išdėstyti palei kelius į Molėtus, Želvą, Balninkus.

[taisyti] Istorija

Videniškiai pirmą kartą minimi Vartbergės kronikoje 1373 m., Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo ir Kęstučio sutartyje su Livonijos ordinu. Miestelis du kartus (1373 m. ir 1375 m.) nukentėjo nuo kryžiuočių. XIII a. Videniškiai priklausė Nalšios sričiai, kurią tada valdė kunigaikštis Daumantas. Spėjama, kad čia Daumantas buvo pastatęs pilį. Per Videniškius, ties vieškeliu Ryga-Vilnius ėjo taikos zona pirkliams.

Kunigaikštis Motiejus Giedraitis dvaro centru pasirinko sodybą šalia Liesėnų piliakalnio. Kunigaikštis Martynas Giedraitis 1620 m. Videniškiuose pastatė Šv. Lauryno bažnyčią ir pavedė ją vienuoliams augustinams (vadinamiems reguliniems kanauninkams). Vienuolynas veikė 1618–1783 m., uždarytas 1832 m.

XVIII a. antroje pusėje miestelyje prie vienuolyno veikė parapinė mokykla. 1777 m. joje mokėsi 5 bajorų ir 15 miestelėnų ir valstiečių vaikų. Prie vienuolyno buvo noviciatas. Videniškiuose dažniausiai gyveno pats ordino generolas. XVIII a. dirbo religinių raštų rengėjas Mykolas Olševskis.

XIX a. pabaigoje Videniškiai ir jų apylinkės per dvarus ir aplenkėjusius klebonus aplenkintos. Atkaklus lenkintojas buvo klebonas Gžylovskis. XX a. pradžioje Videniškiuose dirbo energingas tautinio atgimimo šalininkas kunigas Valiušis.

Kovų dėl nepriklausomybės metu prie Videniškių lietuviai kovėsi su lenkais. 1920 m. spalio 28 d. miestelį buvo užėmę lenkai, bet lietuviai jį atsiėmė. Tarpukaryje Videniškiai ir jo apylinkės – Molėtų valsčiaus dalis.

Sovietmečiu Videniškiuose dirbo kolūkio administracija.