Lyduokiai

Koordinatės: 55°15′58″š. pl. 24°56′38″r. ilg. / 55.266°š. pl. 24.944°r. ilg. / 55.266; 24.944 (Lyduokiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lyduokiai
{{#if:
Nepriklausomybės paminklas – Gedimino pilies maketas
Lyduokiai
Lyduokiai
55°15′58″š. pl. 24°56′38″r. ilg. / 55.266°š. pl. 24.944°r. ilg. / 55.266; 24.944 (Lyduokiai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Ukmergės rajono savivaldybės vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija Lyduokių seniūnija
Gyventojų (2021) 256
Vikiteka Lyduokiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lyduõkiai
Kilmininkas: Lyduõkių
Naudininkas: Lyduõkiams
Galininkas: Lyduokiùs
Įnagininkas: Lyduõkiais
Vietininkas: Lyduõkiuose

Lyduokiai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, 11 km į rytus nuo Ukmergės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1623 m.), kapinės, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, išlikęs Lyduokių dvaras ir parkas, veikia Lyduokių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-20063). Kiek į šiaurę nuo miestelio teka Siesartis. Iš šiaurės rytų prieina Siesarties geomorfologinis draustinis.

Lyduokių bažnyčia, priekyje – šventoriaus koplyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimą Lyduokiai sudaro šaknis Lyd-, kuri gali būti siejama su žodžiais lyda, lydimas, lydas („skynimas, iškirsta vieta miške, tuščias plotas“). Priesaga -uokiai orientuoja į veikėjo reikšmę, todėl Lyduokiai gali būti aiškinama kaip „iškirstame miško plote apsigyvenę žmonės“.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lyduokių dvarą 1499 m. valdė B. Petkevičius, nuo XVII a. – Dambrauskai, XVIII a. – XIX a. – Morikoniai. Nuo XVI a. minimas Lyduokių kaimas. 1623 m. pastatyta bažnyčia, XVIII a. prie jos veikė parapinė mokykla, XIX a. viduryje – XX a. pirmoje pusėje – parapiniai senelių namai. 1859 m. buvo spirito varykla. XIX a. Lyduokiai – miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrityje.[3]

1907 m. Lyduokių dvarą įgijęs M. Kosakovskis turėjo turtingą biblioteką ir giminės archyvą; jų dalis yra išlikusi, ją saugo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. XX a. pradžioje dvare turtingų bajorų vaikai studijavo žemės ūkio mokslus. 1920 m. spalio–lapkričio miestelio apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine.

1922 m. atidaryta pradžios mokykla, 19441952 m. progimnazija, 19521962 m. vidurinė, 19621994 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Lyduokių pagrindinė mokykla; joje veikia mokyklos muziejus. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje Lyduokių dvaro palivarke Felinkoje veikė avių veislininkystės ūkis. Nuo 1944 m. birželio mėn. prie Lyduokių veikė A. Morkūno ir K. Ališausko vadovaujamas savigynos, vėliau – Vytauto apygardos, Lokio partizanų rinktinės partizanų būrys. Okupacinė valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 16 miestelio gyventojų. 19511991 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2020 m. patvirtintas Lyduokių herbas. Prie Lyduokių prijungta didelė dalis Kurėjų kaimo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Ukmergės apskritis
19191923 m. Lyduokių valsčiaus centras
19231950 m. Žemaitkiemio valsčius
19501995 m. Lyduokių apylinkės centras Ukmergės rajonas
1995 Lyduokių seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybė

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stogastulpis
Vešlūs medžiai Lyduokių gatvėje

Žymiausi miestelio statiniai:

  • Neobarokinė Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1884 m., architektas L. Benua. Joje yra paveikslai „Puota Emause“ (XVIII a.), „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.
  • XIX a. vidurio – XX a. pradžios Lyduokių (dar vadinama Kūrėjų) dvaro sodyboje išliko ūkinių, gamybinių, gyvenamųjų pastatų: kumetynų, koplytėlė, plytų stiliaus arklidės, pastatytos 1882 m. Dvaro arklidės – unikalus architektūros statinys, su vidiniu kiemu ir savita puošyba. Analogiškas statinys yra tik Žagarės žirgyne. Dvaro rūmai buvo mediniai, o ūkiniai pastatai mūriniai.
  • Prancūziškasis parkas, įkurtas XIX a. viduryje.
  • Stogastulpis, meistras M. Strockis.
  • Parke, apie 10 metrų vienas nuo kito, 1928 m. buvo pastatyti Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir stogastulpis. Plytų mūro paminklas – Gedimino pilies maketas simbolizavo Vilniaus atgavimo idėją. Koplytstulpis – medinis, trijų tarpsnių, su šventųjų skulptūrėlėmis. 1949 m. abu statiniai buvo nugriauti ir sunaikinti. 1989 m. pagal skulptoriaus Viktoro Žentelio projektą Gedimino pilaitė buvo atstatyta. Stogastulpį išdrožė stalius Vaclovas Ružinskas.
  • Lyduokių senovinės kapinės; jose yra paminklas 1941 m. žuvusiems sukilėliams, 19441953 m. Lietuvos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, pastatytas 1998 m.[4]
  • 1999 m. miestelio Taikos g. buvo pastatytas paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti.[5]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu miestelyje buvo 471, dvare–137 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2021 m.
1782 m. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1986 m.[11]
57 338 608 129 127 197 195
1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2006 m. 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur. - -
174 169 183 142 256 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 27.
  3. Nidoki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 38 psl. (lenk.)
  4. Lyduokiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 126 psl.
  5. „Lyduokių seniūnija“. vilnijosvartai.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-14.
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. LyduokiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Vincas Brazauskas ir kt. Lyduokiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 540
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Lentvorai – 2 km
Kurėjai – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Griežionys – 1 km Juknonys – 3 km
Mėgučiai – 6 km
Šešuoliai – 10 km
Slabada – 2 km
Virkščiai – 3 km