Želvos valsčius

Koordinatės: 55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg. / 55.22; 25.10
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg. / 55.22; 25.10

Želvos valsčius
Laikotarpis: 19181950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Želva
Lietuva Lietuva
Ukmergės apskritis (1918–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Ukmergės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Ukmergės apskritis (1944–1950)

Želvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Ukmergės. Centras – Želva.

Valsčiaus būstinė, pastatyta 1936 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Ukmergės apskrityje. 1936 m. pastatytas naujas valsčiaus būstinės pastatas.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[1] 145 5069 1056
1932 m. 133 6450 11 seniūnijų [2]
1949-01-01
(išsamiau)
147 7 apylinkės [3]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[5] Apylinkė, 1949 m.[6]
Bastūnai I Bastūnų seniūnija Bastūnų apylinkė
Bikoniai Bikonių seniūnija Bikonių apylinkė
Butiškiai Butiškių seniūnija -
Butkūnėliai - Butkūnėlių apylinkė
Butkūnai - Butkūnų apylinkė
Daubariškiai Daubariškių seniūnija Daubariškių apylinkė
Karališkiai Karališkių seniūnija -
Laukėnėliai - Laukėnėlių apylinkė
Masiuliai Masiulių seniūnija -
Mateikiškiai Mateikiškių seniūnija -
Paželviai Paželvių seniūnija -
Slabada Slabados seniūnija -
Tolučiai Talučių seniūnija -
Želva Želvos miestelio seniūnija Želvos apylinkė
Iš viso: 11 seniūnijų 7 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai. Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.[7]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1898 Vederai Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius 1964
1914 Bajorai Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas
1926 Paželviai Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius 2006
1927 Bastūnai I Alfonsas Matulis, gydytojas
1929 Paželviai Vytautas Daugudis, archeologas 2001
1932 Paškonys Vytautas Bačius, filologas, televizijos žurnalistas 2020

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 752 psl.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 762 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169
  7. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20