Pereiti prie turinio

Švabija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vokietijos istorinis regionas:
Schwaben
Šalis Badenas-Viurtembergas, vak. Bavarija
Herbas
Tautos vokiečiai
Kalba alemanų d.
Valstybės Alemanija, Švabijos kun., kt.
Miestai Štutgartas, Augsburgas
Istorinė Švabija

Švabija (vok. Schwaben, Schwabenland, Ländle) − istorinis ir lingvistinis Vokietijos regionas, esantis Vokietijos pietvakarinėje dalyje.

Regiono apibrėžimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lingvistinė Švabija

Egzistuoja du regiono apibrėžimai, apimantys skirtingas teritorijas:

Svebai ir alemanai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai straipsniai – Svebai ir Alemanai.

Viduramžių istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Švabijos kunigaikštystė (ruda)
Pagrindiniai straipsniai – Švabijos kunigaikštystė ir Švabijos apskritis.

911 m. Alemanija tapo Švabija, ir čia įkurta Švabijos kunigaikštystė, apėmusi lingvistinę Švabiją, kurioje formavosi alemaniškieji dialektai. Pirmoji vietinė dinastija čia buvo Hunfridingai, tačiau šalyje valdė ir Saksonijos Liudolfingai, Frankonijos Konradinai, Austrijos Babenbergai. Galiausiai 1079 m. čia įsitvirtino Hohenštaufenai, kurie ilgainiui įsitvirtino ir Šventosios Romos imperijos soste, tapdami viena įtakingiausių dinastijų.

Švabijos istorija
Germanija: Svebai > Alemanai
Alemanija
Frankų imperija
Švabijos kunigaikštystė
Šventoji Romos imperija
Konradinai > Hohenštaufenai
Švabijos imperinė apygarda
Reino konfederacija > Vokietijos imperija:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas
Veimaro Respublika:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas
Trečiasis Reichas
Vokietija (Badenas-Viurtembergas)
Svarbiausi regionai:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas

1268 m. nužudžius švabų kilmės imperatorių Konradiną, Švabijos įtaka imperijoje baigėsi, ir kunigaikštystė suskilo. Feodalinis susiskaldymas čia reiškėsi labai stipriai, ir regione susikūrė daug smulkių feodalinių vyskupijų, laisvųjų miestų, grafysčių. Nepaisant politinio silpnumo ir konsolidacijos trūkumo, iš regiono kilo daug Europos istorijoje reikšmingų giminių ir karališkųjų dinastijų. Tarp jų buvo Habsburgai, vėliau įsigalėję Austrijoje ir Ispanijoje, Hohencolernai, atėję į valdžią Brandenburge ir Prūsijoje, Velfai, valdę Bavarijoje, Zėringenai ir kiti.

Jau XIII a. pabaigoje pietinės Švabijos teritorijos ėmė jungtis į Šveicarijos konfederaciją, vakarinės teritorijos ilgainiui formavo Elzasą. Likusioje Švabijos dalyje irgi vyko panašūs konsolidacijos procesai: čia XIII-XV a. egzistavo Švabijos lygos. XVI a. istorinė Švabija buvo apjungta į administracinį Šventosios Romos imperijos vienetą - Švabijos apskritį (Elzasas atiteko Lotaringijos apskričiai).

Badenas, Viurtenbergas ir Hohencolernas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai straipsniai – Badenas, Viurtenbergas ir Hohencolernas.

XIX a. pradžioje Švabijoje prasidėjo spartūs konsolidacijos procesai, kurių metu smulkios vietos valstybėlės apjungtos į dvi dideles kunigaikštystes. Tai buvo Badeno Didžioji kunigaikštystė vakaruose ir Viurtenbergo karalystė. Tarp jų buvo įsiterpusi mažytė Hohencolerno sritis, priklausiusi tiesiogiai Prūsijos karalystei. Po 1918 m. čia susikūrė Badeno respublika ir Laisvoji Viurtenbergo liaudies valstybė (Veimaro respublikos sudėtyje).

Pralaimėjus karą valstybingumas buvo panaikintas, ir 1945 m. regione suformuotos trys valstijos. Dvi iš jų - Pietinio Badeno ir Viurtenbergo-Hohencolerno valstijos buvo administruojamos Prancūzijos, o Viurtenbergo-Badeno valstija - JAV. 1952 m. visos jos sujungtos į federacinę Badeno-Viurtembergo žemę.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]