Fryzija (regionas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Europos istorinis regionas Fryslân

Šalis	šiaurės rytų Žemutinė Saksonija, šiaurės Nyderlandai
Tautos	fryzai
Kalba	vakarų fryzų kalba, šiaurės fryzų kalba, rytų fryzų tarmė
Valstybės	Didžioji Fryzija, Rytų Fryzijos grafystė
Miestai	Leuvardenas, Groningenas, Aurichas

Fryzija (Fryslân, Freesland) – istorinis Europos regionas (arba regionų grupė), esantis dabartinių Nyderlandų šiaurėje, Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės šiaurės vakariniame pakraštyje ir Šlėzvigo-Holšteino žemės šiaurės vakariniame pakraštyje. Istoriškai jame vyravo fryzai, kalbantys savitomis fryzų kalbomis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fryziją sudaro trys atskiri regionai, prisiglaudę prie Šiaurės jūros:

Vakarų Fryzija – tęsiasi nuo Eiselio ežero vakaruose iki Emso žemupio. Apima Nyderlandų provincijas Fryziją ir Groningeną. Kartais priskiriamas ir Šiaurės Olandijos šiaurinis pakraštys. Dalyje regiono vis dar naudojama vakarų fryzų kalba.
Rytų Fryzija – tęsiasi nuo Emso upės iki Vėzerio žemupio. Apima Vokietijos Žemutinės Saksonijos pakraštį. Istoriškai čia buvo naudojama rytų fryzų kalba, kurios palikuonė yra Zaterlando fryzų kalba. Šiuo metu čia įsigalėjusi vokiečių žemaičių rytų fryzų tarmė.
Šiaurės Fryzija – yra Šlėzvigo regiono vakarinėje dalyje, sutampa su Šiaurės Fryzijos rajonu. Čia naudojama šiaurės fryzų kalba, susiskaldžiusi į smulkias tarmes.

Vakarų ir Rytų Fryzijos siekiasi tarpusavyje per Emso upę, o tarp Rytų ir Šiaurės Fryzijų įsiterpia Žemutinė Saksonija (Oldenburgas) ir Holšteinas (Ditmaršenas). Į pietus yra regionai Drentė ir Žemutinė Saksonija. Šiaurėje Fryziją skalauja Vatų jūra, kurioje yra Fryzų salos.

Tradiciškai regionas yra dalinamas į keliasdešimt tradicinių žemių (gau).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I tūkst. pr. m. e. viduryje į Fryzijos teritorijas atsikėlė fryzų protėviai germanai. Per Didįjį tautų kraustymąsi V a., į regioną atsikėlė nauji migrantai, kurie maišydamiesi su vietos gyventojais, sudarė fryzų tautybę. Jų materialinė kultūra beveik nesiskyrė nuo kitų aplinkinių germanų tautų – saksų ir anglų. Nuo VI a. fryzai pradėjo migracijas jūra, kolonizuodami Jutlandijos pusiasalį (taip susidarė Šiaurės Fryzija). Dalis jų migravo į Britanijos salas, dalyvaudami anglų etnogenezėje.

VII a., kuomet germanų gentis frankai sukūrė Frankų valstybę, fryzai sukūrė gentinę konfederaciją, kuri dabartinių istorikų žinoma kaip Didžioji Fryzija, arba Fryzų karalystė. Manoma, kad tai nebuvo centralizuota valstybė, o daugiau fryzų žemių sąjunga, rinkusi bendrą kunigaikštį. Žinomi trys fryzų kunigaikščiai: Aldgislis (minimas 678 m.), Redbadas (680–719) ir Popas (719–734). Remiantis seniausiais šaltiniais tuo metu fryzų visuomenę sudarė sluoksniai: ethelingai (diduomenė), frilingai (laisvieji žmonės), latenai (baudžiauninkai) ir vergai.

Fryzų sąjunga nuolat kovojo su stiprėjančia Frankų galia, todėl vyko Frankų-fryzų karai. 734 m. Boarno mūšyje Karolis Martelis sutriuškino fryzų armiją ir užėmė dalį Fryzijos. Jos likučius Frankų karalystė absorbavo iki 770 m. Regione buvo paskirtas vietininkas, tituluojamas titulu grewan. Frankų valstybėje fryzai buvo prievarta krikštijami, todėl vyko nemažai sukilimų. Svarbiausi fryzų sukilimai įvyko 782 ir 795 m.

Nuo IX a. fryzai vykdė aktyvią prekybą Šiaurės jūroje, prekiaudami su įvairiais miestais. XII a., vadovaujant Groningeno miestui, buvo įkurta Upstalsbumo lyga, kuri apjungė miestus tarp Eiselio ir Vėzerio. 1289 m. vakariausios Fryzijos teritorijos (į pietus nuo Eiselio) buvo įjungtos į Olandijos grafystę. 1415 m. ryčiausią Rytų Fryzijos dalį užėmė Oldenburgo grafystė, o XV a. Danijos karalystė užėmė didžiąją dalį Šiaurės Fryzijos.

Didžiausia regiono valstybė buvo Rytų Fryzijoje susikūrusi Rytų Fryzijos grafystė. 1506 m. ji užėmė ir rytinę Vakarų Fryzijos dalį (Groningeną). Joje buvo praktiškai išnaikinta fryzų kalba, vietoj kurios įsigalėjo vokiečių žemaičių tarmė. Tik nedidelėje teritorijoje (Zaterlande), kuris, buvo administruojamas Miunsterio vyskupijos, fryzai išlaikė savo kalbą.

Tuo metu Habsburgai paėmė valdžią vakarinėje Fryzijos dalyje. Kilus Nyderlandų revoliucijai, fryzai įsijungė į kovą prieš Habsburgus. Susikūrus Nyderlandams, 1581 m. įkurta Fryzijos provincija. 1594 m. atskira Nyderlandų provincija tapo ir Groningenas, perimtas iš Rytų Fryzijos grafystės.

1744 m. Rytų Fryziją nukariavo Prūsijos karalystė, o po Prancūzijos valdymo 1814 m. ji įjungta į Hanoverio karalystę, o kartu su ja – ir į Vokietiją. Šiaurės Fryzija į Prūsiją buvo įjungta 1864 m.

XIX a. prasidėjo fryzų judėjimai dėl savo teisių ir laisvių. Nyderlanduose vakarų fryzų kalba naudojama kaip svarbi komunikacijos priemonė Fryzijos provincijoje. Šiaurės Fryzijoje fryzų kalbos dialektai naudojami gerokai mažiau. Rytų Fryzijoje fryzų kalba išlikusi nėra, bet egzistuoja atskira nuo kitų vokiečių regioninė tapatybė.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.