Pereiti prie turinio

Šiaurės fryzų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės fryzų kalba
Frasch, Fresk, Freesk, Friisk
KalbamaVokietija
Kalbančiųjų skaičius8000–10 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
Kilmėindeuropiečių
 germanų
  vakarų germanų
   anglų-fryzų
    fryzų
    šiaurės fryzų
Rašto sistemoslotynų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaŠiaurės Fryzija, Helgolandas
Kalbos kodai
ISO 639-3frr

Šiaurės fryzų kalba (Frasch, Fresk, Freesk, Friisk) – iš germanų prokalbės kilusios, vakarų germanų šakai priklausančios fryzų kalbos šiaurinių tarmių grupė. Ši kalba vartojama Šiaurės Fryzijos istorinio regiono šiaurinėje dalyje, kuri yra Jutlandijos pusiasalio pietvakariuose, dabar tai šiaurės Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje esančios Šiaurės Fryzijos apskrities šiaurės vakarų dalyje. Tikslus kalbančiųjų skaičius nežinomas (paprastai duomenys nurodomi tarp 8 ir 10 tūkst. žmonių[1].

Šiaurės fryzų kalba yra viena iš 3 fryzų kalbų tarmių grupių (kitos dvi – vakarų fryzų ir rytų (Zaterlando) fryzų).

Šiaurės Fryzija (paveiklėlio viršaus dešinėje)
Šiaurės fryzų kalbos tarmių žemėlapis

Išskiriama 10 šiaurės fryzų tarmių:

  • Salų tarmės:
    • Ziulto fryzų
    • Fėro-Amrumo fryzų
    • Helgolando fryzų
  • Žemyno tarmės:
    • Vidinghardės fryzų
    • Bekinghardės fryzų
    • Karhardės fryzų
    • Šiaurės Gėshardės fryzų
    • Vidurio Gėshardės fryzų
    • Pietų Gėshardės fryzų (išnyko 1981 m.)
    • Haligeno fryzų
    • Aiderštato fryzų (išnyko XVIII a.)
    • Štrando fryzų (išnyko XVIII–XIX a.)

Salų ir žemyno tarmės gerokai skiriasi – pirmosios ankstyvesnės, ryškiai paveiktos pietų danų tarmių, o kitos vėlyvesnės, paveiktos vokiečių žemaičių tarmės. Kadangi istoriškai šiaurės fryzai neturėjo jokio ryškesnio kultūrinio centro, tarmės tarpusavyje maišėsi nedaug, nesusidarė jokios bendrinės kalbos. Pietinės tarmės (Štrando, Aiderštato) išnyko XVIII–XIX a., kadangi vietos fryzai perėmė vokiečių kultūrą, be to, į tuos kraštus atsikėlė daug olandų darbininkų.

Tarmių tarpusavio skirtumai:

Tarmė Tėvas Motina Sesuo Brolis
Ziulto Faaðer Mooter Sester Bröðer
Fėro aatj mam saster bruler
Amrumo bruder
Haligo baabe mäm soster bröör
Helgolando Foor Mem Söster Bruur
[Vidinghardės tääte määm broor
Karhardės mäm brauder
Bekinhardės taatje mam brouder
Vidurio Gėshardės ate mäm broor
Pietų Gėshardės fåår, fååðer brööðer
Šiaurės Gėshardės fååje soster brår

Šiaurės fryzų kalba nykstanti, įtraukta į UNESCO „raudonąją knygą“. Kalbančiųjų skaičius mažėja, kalbą moka daugiausia vyresni fryzai. Padėtis geresnė Fėro, Amrumo salose ir Risumo-Lindholmo apylinkėse, kur vietinės tarmės mokoma mokykloje. Sparčiausiai nyksta pietinės tarmės. Visi šiaurės fryzai moka vokiečių kalbą (standartinę, dalis – vok. žemaičių tarmę), gyvenantys šiaurėje – ir danų (pietų jutlandų). Šlėzvige-Holšteine šiaurės fryzų kalba saugoma kaip mažumų kalba, nuo 2004 m. ji yra oficiali kalba Šiaurės Fryzijos ir Helgolando apskrityse.

Wikipedia
Wikipedia