Amrumas
54°39′ š. pl. 8°21′ r. ilg. / 54.650°š. pl. 8.350°r. ilg.
Amrumas (vok. Amrum, fryz. Oomram) – sala Šiaurės Fryzų salyne, Vatų jūroje, priklauso Vokietijai, Šlėzvigui-Holšteinui. Plotas 20,46 km². Paviršius daugiausia plokščias, iškyla iki 32 m. Didesniąją dalį užima viržynai, ganyklos, o vakaruose driekiasi kopos, maršos, paplūdimiai. Nuo potvynių Amrumą saugo dambos. Saloje yra pušų, beržų miškelių.
Saloje 2015 m. gyveno 2354 gyventojai – vokiečiai ir fryzai. Pagrindinės gyvenvietės – Nėbelis, Vitdiunas. Amrumas pasiekiamas keltais iš žemyno ir aplinkinių salų, be to, atoslūgių metu į salą galima nueiti pėsčiomis iš Fėro. Verčiamasi turizmu, žemės ūkiu. Apie trečdalis salos gyventojų tebekalba šiaurės fryzų kalba.
Yra švyturys, Šv. Klemenso bažnyčia, vėjo malūnas, muziejus.
Amrume gyvenę fryzai nuo seno vertėsi žvejyba, banginių medžiokle, druskos gavyba. Nuo XIX a. pab. suklestėjo turizmas.
Seniausias istorinis šaltinis minintis Amrumo salą – 1231 m. Danijos karaliaus Valdemaro II surašymo knyga (Kong Valdemars Jordebog).[1]
-
Salos vaizdai iš lėktuvo -
Amrumo kopos -
Nėbelis -
Šv. Klemenso bažnyčia Nėbelyje -
Fryzės tautiniais rūbais
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pott, Richard (1995). Farbatlas Nordseeküste und Nordseeinseln (vokiečių). Stuttgart: Ulmer Verlag. pp. 259 et seq. ISBN 3-8001-3350-4.