Vytautas Viržonis

Vytautas Viržonis
Vytautas Viržonis ant operos ir baleto teatro laiptų Vilniuje, 1981 m.
Gimė	1930 m. rugpjūčio 25 d. Biržai
Mirė	2010 m. birželio 15 d. (79 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvai	Jonas Viržonis ir Stasė Viržonienė (mergautinė Beleckaitė)
Vaikai	Gintaras Viržonis ir Auksė Viržonytė
Šeima	seserys Rita Vaitkevičienė-Viržonytė ir Filomena Viržonytė (Domeikienė)
Veikla	dirigentas, pedagogas, pianistas
Žymūs apdovanojimai
2001 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, 2006 – Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, Teatro draugijos Konstantino Stanislavskio premija (už N Rimskio-Korsakovo operos "Mocartas ir Saljeris" pastatymą)

Vytautas Viržonis (1930 m. rugpjūčio 25 d. Biržuose – 2010 m. birželio 25 d.) – Lietuvos dirigentas, pedagogas, pianistas.

Biografija

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo – vargonininko ir chorvedžio Jono Viržonio. 1953 m. baigė Lietuvos konservatoriją (prof. Stasio Vainiūno fortepijono klasę). 1953–1958 m. įsidarbino Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pianistu koncertmeisteriu, 1958–1961 m. dirigento asistentu. 1959 m. paruošė savo pirmąją premjerą – V. Gokijelio operą „Raudonkepuraitė“. Nuo 1961 m. dirbo dirigentu. 1961 m. stažavosi Maskvos Didžiajame teatre pas Aleksandrą Meliką-Pašajevą. 1963–2010 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija, 1992–2004. mm. Lietuvos muzikos akademijoje), kur 1992 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1991 m. dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovu. Nuo 2003 m. dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro operos studijos dirigentu repetitoriumi.

Vytautas Viržonis dirigavo teatro gastrolėse Maskvos Kremliaus Suvažiavimų rūmuose (1963 m.), Maskvos didžiajame teatre (1970 m., 1986 m.), Varšuvos didžiajame teatre (1988 m.), Veimaro nacionaliniame teatre (1990 m.), Heilbrono operos teatre (1991 m., 1992 m., 1995 m., 1996 m.), Savonlinos operos festivalyje (1993 m.), Olandijos teatruose (1993 m., 1995 m.), Taivane (2000 m.). Taip pat Rygoje, Taline, Maskvoje, Kazanėje, Kišiniove, Jerevane, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čikagoje, Olandijoje, Suomijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Taivane ir kt. Dirigavo muzikiniams spektakliams Europos teatruose, tarp jų – „Estonia“ (1972 m.), Latvijos nacionalinėje operoje (1977 m., 1984 m., 1986 m., 1987 m., 1999 m.), Rusės (Bulgarija) operos teatre (1977 m.), Erfurto operos teatre (1978 m., 1981 m.), Armėnijos operos ir baleto teatre (1986 m.).

1995 m. Vytautas Viržonis subūrė kamerinį operos orkestrą, su kuriuo tris kartus koncertavo Šveicarijoje (Bazelyje, Ciuriche ir kt.) bei Vokietijoje (Niurnberge, Štutgarte ir kt.).

Repertuaras

Lietuvos operos ir baleto teatre parengė ir dirigavo 47 operas, tarp jų – N. Rimskio‑Korsakovo „Mozartas ir Saljeris“, Džiuzepės Verdižio „Aida“ (1963 m., 1971 m., 1983 m.), A. Račiūno „Saulės miestas“, Džiakomo Pučinio „Madam Baterflai“ (abi 1965 m.), V. Paltanavičiaus „Kryžkelėje“ (1967 m., 1975 m.), A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“ (1974 m.), R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“ (1978 m.) ir „Tanhoizeris“ (1990 m.), J. Juozapaičio „Marių paukštė“ (1979 m.), A. Bražinsko „Kristijonas“ (1985 m.) ir „Liepsna“ (1987 m.), V. Bellini „Norma“ (1987 m.), Ch. Gounod „Faustas“ (1988 m.), J. Karnavičiaus „Gražina“ (1990 m.), A. Ponchielli „Lietuviai“ (1991 m.), 12 baletų, tarp jų – A. Klenickio „Beširdis“ (1970 m.), A. Ch. Adamo „Žizel“ (1975 m., 1985 m.), P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“ (1981 m.), „Gulbių ežeras“ (1983 m.), S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ (1993 m.), A. Rekašiaus „Medėja“ (1996 m.).

Nuorodos

• Vytauto Viržonio diriguotų spektaklių sąrašas

• Vytautas Viržonis: laida su juo ir apie jį (2004) [5]