Jonas Viržonis
| Jonas Viržonis | |
|---|---|
| |
| Jonas Vžesniauskas 1920 m., Alunta (Viržonis nuo 1945 m.) | |
| Gimė | 1899 m. lapkričio 22 d. Alantos miestelyje, Molėtų r. |
| Mirė | 1999 m. lapkričio 16 d. (99 metai) Kėdainiuose, palaidotas Kelmėje |
| Tėvai | Steponas Vžesniauskas (1850-1941) |
| Sutuoktinis (-ė) | Stasė Beleckaitė (Viržonienė) (1903-1980) |
| Vaikai | Vytautas Viržonis (1930-2010), Rita Vaitkevičienė-Viržonytė (1938-2016), Filomena Viržonytė (Domeikienė; 1935), Eleonora Viržonytė (1937-1942) |
| Veikla | pedagogas, vargonininkas, chorvedys |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1969 m. jam suteiktas nusipelniusio kultūros – švietimo darbuotojo garbės vardas, o 1997 m. chorvedys apdovanotas Gedimino 1-ojo laipsnio medaliu. | |
Jonas Vžesniauskas (nuo 1943 m. Viržonis) (1899 m. lapkričio 22 d. Alantoje, Molėtų r. – 1999 m. lapkričio 16 d.) – vargonininkas, chorvedys ir pedagogas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš pradžių muzikos mokė tėvas, vėliau aklas muzikantas A. Pagalys. 1912 m. Alantoje apsigyveno būsimieji kompozitoriai Juozas Gruodis ir Juozas Karosas, kurie pastebėjo jaunuolio muzikinius gabumus ir pradėjo intensyviai mokyti muzikos. 1914 m. J. Viržonis savarankiškai ėmė vargonininkauti ir vadovauti chorui Alantoje – chorą parengė 1924 m. pirmajai visos Lietuvos dainų šventei Kaune. 1926 m. dirbo muzikos mokytoju Giedraičiuose, subūrė jaunimo chorą. 1927–1929 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Vabalninke, kartu lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. Vėliau apie dvejus metus dirbo Biržuose. 1932–1939 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui bei orkestrui Kelmėje. Dirbo ir pats mokėsi: pirmiausia Klaipėdos muzikos mokytojų kursuose, vėliau muzikos mokykloje.[2]
1940 m. Krakėse buvo įsteigta progimnazija ir Jonas Viržonis tapo jos pirmuoju mokytoju.[3] Dėl mokytojų stygiaus mokė ne tik muzikos, bet ir rusų kalbos, bei vedė fizinio lavinimo pamokas (išdirbo iki 1948 m.). Jo įkurtas moksleivių choras koncertavo ne tik Krakėse, bet ir Šėtoje, Montviliškyje, Kėdainiuose ir kituose aplinkiniuose miesteliuose. 1948 m. persikėlė dirbti į Dotnuvą.[4]
Nuo 1950 m. dėstė muziką ir dainavimą Kėdainių Juozo paukštelio vardo vidurinėje mokykloje. Taip pat vadovavo Kėdainių ir Dotnuvos kultūros namų ir kitiems mėgėjų chorams, organizavo koncertus.
Jonas Viržonis apie 60 metų paskyrė muzikiniam darbui, daug prisidėjo prie Lietuvos chorinės kultūros ugdymo ir jaunimo muzikinio estetinio auklėjimo. Konsultavo įvairius meno mėgėjų kolektyvus, dirigavo Kėdainių rajono dainų šventėse. 1969 m. jam suteiktas nusipelniusio kultūros – švietimo darbuotojo garbės vardas, o 1997 m. Lietuvos mokyklos 600 metų proga chorvedys apdovanotas Gedimino 1-ojo laipsnio medaliu.[5] Už nuopelnus Kėdainių miestui Jonui Viržoniui suteiktas Kėdainių miesto garbės piliečio vardas.[6]
Jo sūnus Vytautas Viržonis – Lietuvos muzikos akademijos profesorius, ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas. Vyresnioji duktė Rita Vaitkevičienė-Viržonytė – chorvedė ir muzikos pedagogė, ilgametė Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pedagogė. Jaunesnioji dukra Filomena Viržonytė – buvusi Kauno valstybino muzikinio teatro solistė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Viržonis. Muzikos enciklopedija, T. III, p. 633.
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Tarybų Lietuvos chorvedžiai. Viržonis Jonas. Biografija, p. 234-235.
- ↑ Juozas Juknius-Juknevičius. Direktoriaus dienoraštis. Dienraštis "Kėdainių garsas", 1990 m. rugsėjo 22 d., N. 96.
- ↑ Jonas Viržonis. Autobiografija (rankraštis). Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos muziejus.
- ↑ Valstybės žinios. - 1997, gegužės 14, p.8./Dekretas dėl pedagogų apdovanojimo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino medaliu (1997/05/07 Nr.192) : 1 straipsnis. Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus proga už ilgametį ir sąžiningą darbą apdovanoju Gedimino ordino 1-ojo lapsnio medaliu Joną Viržonį - buvusį ilgametį Kėdainių Juozo Paukštelio vidurinės mokyklos mokytoją // Valstybės žinios. 1997, gegužės 14, p. 8.
- ↑ Kėdainių miesto garbės pilietis maestro Jonas Viržonis : [aplankas]. - 2005. - 51 p.[1]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A Raila, V. Laumakys, A Morėnas. „Gyvenimas dainai“, Kėdainių kronika Nr. 3, 1971. II. Kėdainių kinostudija ”Mėgėjas”