Ciurichas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ciurichas
vok. Zürich
   Ch zh wappen stadt.gif      Ch zh wappen stadt plus.gif   
Zuerich vier Kirchen.jpg
Ciuricho panorama

Ciurichas
47°22′0″N 8°33′0″E / 47.36667°N 8.55000°E / 47.36667; 8.55000 (Ciurichas)Koordinatės: 47°22′0″N 8°33′0″E / 47.36667°N 8.55000°E / 47.36667; 8.55000 (Ciurichas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Šveicarijos vėliava Šveicarija
Kantonas: Ciuricho kantonas Ciuricho kantonas
Savivaldybė: Ciuricho savivaldybė
Gyventojų (2007): 376 815
Plotas: 91,88 km²
Tankumas (2007): 4 101 žm./km²
Pašto kodas: 8000–8099
Tinklalapis: www.stadt-zuerich.ch
Commons-logo.svg Vikiteka: CiurichasVikiteka
Kirčiavimas: Ciùrichas

Ciurichas – didžiausias Šveicarijos miestas ir Ciuricho kantono centras. Ciuricho kantonas pagal gyventojų skaičių, 2008 m. kantone gyveno 1,32 mln. gyventojų, taip pat yra didžiausias Šveicarijoje. Kantono gyventojai daugiausia kalba vokiškai. Miestas yra svarbus mokslo ir visuomenės centras Šveicarijoje.[1]

Ciurichas, turėdamas didžiausią traukinių stotį Šveicarijoje ir Ciuricho oro uostą, yra transporto mazgas. Mieste yra įsikūrę daug bankų ir draudimo kompanijų, dėl to Ciurichas yra finansų miestas. Čia yra įsikūrusių daug žiniasklaidos firmų, tarp kurių „Šveicarijos televizija“ (vok. Schweizer Fehrnsehen). Dėl gerai išsilaikiusio senamiesčio ir miesto kultūrinio bei naktinio gyvenimo, Ciurichas yra vienas iš Šveicarijos turizmo centrų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji istorija ir Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciurich planas 1576 m.

Jau Romos Imperijos laikais šiose vietovėse buvo pasienio stotis, bet tuo metu, šios vietovės dar nebuvo galima laikyti miestu. Kitaip nei kiti Šveicarijos miestai, Ciurichas miestu tapo jau Ankstyvaisiais viduramžiais. Prie Šveicarijos Ciurichas prisijungė 1351 m.

Turbūt svarbiausias Ciuricho įnašas į pasaulio istorija buvo Ulricho Cvinglio reformacija. Jo dvasinis vadovavimas nuo 1519 m. padarė Ciurichą reformuotą „Romą prie Limato“.

XVIII a. - dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto iškilimas kaip ekonomikos centras prasidėjo jau atsiradus tekstilės pramonei XVIII ir XIX a. Pagal politinės ir ekonominės srities vadovų liberalų, ypač Alfredo Ešerio (vok. Alfred Escher), Ciurichas tapo svarbus ekonomikos centras 1846 m. įkūrus daug bankų, draudimo bendrovių, finansų ir paslaugų sektoriams. Nuo Ciuricho pramonės žlugimo pokario metu, šie sektoriai įgavo dar didesnę svarbą.

Nuo XIX a. iki 1970-ųjų m. mieste sparčiai vyko statybos, kurios pavertė Ciurichą iš mažo miesto į didmiestį.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciurichas yra 408 m., virš jūros, lygio aukštyje. Miestas išsidėstęs šalia Ciuricho ežero, apsuptas miškais apaugusių kalvų. Ciuricho plotas yra 91,88 km². Senamiestis yra išsidėstęs abiejose Limato (vok. Limmat) upės pusėse. Ciurichas yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Šveicarijos miestas, taip pat Ciuricho kantono centras.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų;

  • Vidutinė metinė temperatūra: +8,5°C

Rajonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciurichą sudaro 12 rajonų.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialiai, 2006 m., Ciuriche gyveno 370 062 gyventojai. 30 % mieste registruotų gyventojų neturi Šveicarijos pilietybės. Didžiausią užsieniečių dalį sudaro Vokietijos piliečiai (17,4 %), kitas dideles dalis sudaro Italijos ir Serbijos piliečiai.

Ciuriche gyvena daug atvykėlių iš kitų kantonų.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali ir susisiekimo kalba yra vokiečių. Kitos plačiai gyventojų naudojamos kalbos yra: italų, ispanų ir prancūzų.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciurichas yra laikomas Šveicarijos ekonomikos centru. Mieste yra įsikūrusių daug tarptautinių organizacijų. Ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius, kuriame dirba beveik 90 % dirbančiųjų. Ypač svarbus bankinis sektorius. Industrijos sektoriuje dirba apie 10 %, žemės ūkyje apie 1 % dirbančiųjų.

Svarbiausia pramonės šaka yra finansų sektorius. Mieste savo būstines turi tokie bankai kaip Credit Suisse Group, Šveicarijos nacionalinis bankas (vok. Schweizerische Nationalbank) ir kiti.

Kultūra, miesto įžymybės ir turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciūricho gatvėse

Daugiausia Ciuricho įžymybių yra senamiestyje. Ne tik pastatai ir paminklai, bet ir miesto išsidėstymas prie Ciuricho ežero yra verti dėmesio. Ežero krantas yra mėgstamas ir vietinių gyventojų, ir turistų.

Labiausiai turistų lankomos vietos yra: senamiestis, galerijos, muziejai, teatrai ir kitos Ciuricho įžymybės.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciuriche įsikūrusi pagrindinė FIFA būstinė.

1954 m. vyko V pasaulio futbolo čempionatas, o 2008 m. – XIII Europos futbolo čempionatas.

Mieste įsikūrę šie futbolo klubai:

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra tarptautiniai transporto mazgai: oro uostas, geležinkelio stotis. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai).

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciurichas yra svarbi aukštųjų mokyklų buvimo vieta Šveicarijoje. Čia įsikūręs Ciuricho universitetas, įkurtas 1833 m.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Ciurichas yra pradėjęs partnerystės ryšius:

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji lietuviai mieste apsigyveno XVI a. 1889 m. lietuvių studentai mieste įsteigė draugiją. Nuo 1920 m. iki 1983 m. Ciuriche veikė Lietuvos generalinis konsulatas. Po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno lietuvių pabėgėlių. 1952 m. Ciuriche įsteigta Šveicarijos lietuvių bendruomenė. 2000 m. lietuviškoje veikloje dalyvavo apie 30 lietuvių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zürich (Ciurichas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 152-153 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]