Pereiti prie turinio

Ciurichas

Koordinatės: 47°22′0″ š. pl. 8°33′0″ r. ilg. / 47.36667°š. pl. 8.55000°r. ilg. / 47.36667; 8.55000 (Ciurichas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ciurichas
vok. Zürich
            
Ciuricho panorama
Ciurichas
Ciurichas
47°22′0″ š. pl. 8°33′0″ r. ilg. / 47.36667°š. pl. 8.55000°r. ilg. / 47.36667; 8.55000 (Ciurichas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Kantonas Ciuricho kantonas Ciuricho kantonas
Savivaldybė Ciuricho savivaldybė
Gyventojų (2018) 415 215
Kalba Vokiečių
Plotas 87,93 km²
Tankumas (2018) 4 722 žm./km²
Pašto kodas 8000–8099
Tinklalapis www.stadt-zuerich.ch
Vikiteka Ciurichas
Kirčiavimas Ciùrichas

Ciurichas (alemanų vok. Züri, vok. Zürich, pranc. Zurich, it. Zurigo, ret. Turitg) arba Ciūrichas – didžiausias Šveicarijos miestas ir Ciuricho kantono centras. Tai svarbus Šveicarijos mokslo ir ekonomikos centras. Gyventojai daugiausia kalba vokiškai (šveicarišku dialektu).[1]

Miestas, turėdamas didžiausią traukinių stotį Šveicarijoje ir oro uostą, yra stambus transporto mazgas. Jame yra įsikūrę daug bankų ir draudimo kompanijų, dėl to įvardijamas ir kaip finansinių paslaugų miestas. Nemažai žiniasklaidos firmų, tarp kurių „Šveicarijos televizija“ (vok. Schweizer Fehrnsehen). Dėl gerai išsilaikiusio senamiesčio ir savito kultūrinio bei naktinio gyvenimo, yra vienas iš turistų traukos centrų šalyje.

Ankstyvoji istorija ir Viduramžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ciuricho planas 1576 m.

Jau Romos Imperijos laikais šiose vietovėse buvo pasienio stotis, bet tuo metu, šios vietovės dar nebuvo galima laikyti miestu. Ciurichas miestu tapo jau Ankstyvaisiais viduramžiais, o prie Šveicarijos Ciurichas prisijungė 1351 m. Turbūt svarbiausias Ciuricho įnašas į pasaulio istoriją yra Ulricho Cvinglio paskelbta reformacija.

Miestas suklestėjo XVIII ir XIX a. įsikūrus tekstilės pramonei. 1846 m. atsirado daug bankų ir draudimo bendrovių, sustiprėjo finansinių paslaugų sektoriai. XX a. pastarosios įstaigos įgavo dar didesnę svarbą.

Nuo XIX a. iki 1970-ųjų m. mieste sparčiai vyko statybos, kurios pavertė Ciurichą didmiesčiu.

Limato upė Ciuricho senamiestyje

Išsidėstęs 408 m aukštyje virš jūros lygio, šalia Ciuricho ežero ir apsuptas miškais apaugusių kalvų. Ciuricho plotas yra 91,88 km². Senamiestis yra išsidėstęs abiejose Limato upės pusėse. Tai didžiausias pagal gyventojų skaičių Šveicarijos miestas, kartu yra Ciuricho kantono centras. Teritorija padalinta į 12 rajonų.

Klimatas vidutinių platumų;

  • Vidutinė metinė temperatūra: +8,5°C.

2006 m. Ciuriche gyveno 370 062 gyventojai, 30 % mieste registruotų gyventojų neturi Šveicarijos pilietybės. Didžiausią užsieniečių dalį sudaro Vokietijos piliečiai (17,4 %), taip pat daug italų ir serbų. Nemažai persikėlėlių iš kitų kantonų. Oficiali ir bendravimo kalba yra vokiečių. Kitos populiarios kalbos: italų, ispanų ir prancūzų.

Ciurichas vadinamas Šveicarijos ekonomikos centru, mieste yra daug tarptautinių organizacijų. Ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius (ypač svarbi bankininkystė), kuriame dirba beveik 90 % dirbančiųjų. Savo būstines turi tokie bankai kaip Credit Suisse Group, Šveicarijos nacionalinis bankas (vok. Schweizerische Nationalbank) ir kiti. Pramonėje dirba apie 10 %, žemės ūkyje apie 1 % dirbančiųjų.

Kultūra ir turizmas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ciuricho gatvėse

Daugiausia turistų lankomų objektų yra senamiestyje. Ne tik pastatai ir paminklai, bet ir miesto išsidėstymas prie Ciuricho ežero yra verti dėmesio – pakrantę mėgsta ir miestiečiai, ir atvykėliai.

Ciuriche įsikūrusi pagrindinė FIFA būstinė. 1954 m. vyko V pasaulio futbolo čempionatas, o 2008 m. – XIII Europos futbolo čempionatas.

Žinomi šie futbolo klubai:

Veikia daug aukštųjų mokyklų, tarp kurių išsiskiria 1833 m. įkurtas Ciuricho universitetas, taip pat aukštoji technikos mokykla (įkurta 1855), konservatorija ir aukštoji muzikos mokykla, muzikos akademija.

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ciurichas yra užmezgęs partnerystės ryšius su:

Taip pat vykdomi mainai su Vinycios ( Ukraina) miestu.[2]

Mieste nuo XVI a. studijavo LDK gyventojai. 1889 m. lietuvių studentai mieste įsteigė draugiją Draugystę lietuviškos jaunuomenės. Nuo 1920 m. iki 1983 m. (iki vicekonsulo Stepono Garbačiausko mirtes) Ciuriche veikė Lietuvos generalinis konsulatas. Po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno lietuvių pabėgėlių. 1949 m. Ciuriche buvo įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenės apylinkė, o 1952 m. – Šveicarijos lietuvių bendruomenė. Apie 1962 m. susibūrė lietuvių tautinių šokių grupė „Viltis“ (1982 m. visi jos šokėjai buvo šveicarai).[3]

1992 m. vietos lietuvių iniciatyva buvo atidaryta tiesioginė oro linija Ciurichas –Vilnius. Dėl Lietuvos biurokratinių kliūčių šie skrydžiai greit nutrūko.[4] 2000 m. tautiškoje veikloje dalyvavo apie 30 lietuvių.

  1. Zürich (Ciurichas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 152-153 psl.
  2. Zürich – Vinnytsya: eine besondere Freundschaft. Archyvuota kopija 2020-03-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. Ciuricho lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 154-155 psl.
  4. Janina Survilaitė. Lietuvos atgimimo pėdsakai Šveicarijoje // www.bernardinai.lt