Vytautas Rinkevičius (1981)

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Rinkevičius
V. Rinkevičius 2023 m.
Gimė 1981 m. (~43 metai)
Vilnius, Lietuvos TSR
Sutuoktinis (-ė) Ingula Rinkevičienė
Vaikai Daumantas, Guntis, Auktumas
Veikla kalbininkas
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos docentas
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Rinkevičius (g. 1981 m. Vilniuje, Lietuvos TSR)[1][2] – lietuvių kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros docentas.[3][4]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. Vilniaus universitete pradėjo studijuoti baltistinės pakraipos grupėje, kurioje buvo dėstoma ne tik lietuvių kalba, bet ir latvių bei prūsų kalbos.[5] Čia prūsų kalbos mokėsi pas B. Stundžią (Vilniuje) ir P. Vanagą (Rygoje); vėlesniais metais prūsistika tapo pagrindine V. Rinkevičiaus mokslinių tyrimų sritimi, ypač didelį dėmesį skiriant prūsų kalbos kirčiavimo ir priegaidžių sistemai.[6] Be prūsistikos, V. Rinkevičius gilinasi į baltų kalbų istorinę gramatiką, latvistiką ir istorinę akcentologiją.[3]

Vadovaujamas B. Stundžios, 2003 m. Vilniaus universitete V. Rinkevičius apgynė bakalauro darbą „Paveldėtoji lietuvių kalbos leksika (medžių pavadinimai)“, 2005 m. – magistro darbą „Vardažodžių kirčiavimas prūsų kalbos III katekizme“, 2009 m. – daktaro disertaciją „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema“.[7] 2010 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga V. Rinkevičių ir fiziką Jūrą Mickevičių pripažino geriausių 2009 m. disertacijų autoriais ir juodu pagerbė „Geriausios disertacijos“ apdovanojimu.[8] 2015 m. V. Rinkevičius tapo Jono Kazlausko premijos laureatu.[5]

2024 m. duomenimis, V. Rinkevičius yra dalyvavęs 10-yje mokslo projektų, iš jų 7-iems vadovavo: „Baltlingva (Baltų lingvistinio paveldo tyrimai ir sklaida informacinėmis technologijomis)“ (2007–2008 m., projekto dalyvis), „Etimologijos (lietuvių kalbos etimologinė duomenų bazė)“ (2009–2012 m., projekto dalyvis; duomenų bazė prieinama internetu), „VI tarptautinis baltų ir slavų kalbų akcentologijos seminaras“ (2010–2011 m., projekto vadovas), „Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė“ (2011–2013 m., projekto vadovas; Vilniaus universitetas geriausio taikomojo darbo kategorijoje V. Rinkevičiui už šią internete prieinamą duomenų bazę 2014 m. skyrė apdovanojimą[9]), „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ (2013–2014 m., projekto dalyvis), „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija II“ (2015 m., projekto vadovas), „Naujų baltistikos veikalų vertimas“ (2016–2017 m., projekto vadovas), „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (2017–2023 m., projekto dalyvis, veiklos vadovas), „Lietuvių kalbos kirčiavimo sistema: kilmė ir istorinė raida“ (2018–2021 m., projekto vadovas[10]), žurnalo „Baltistica“ leidyba (2022–2024 m., projekto vadovas).[11] V. Rinkevičius pasaulio studentams ir plačiajai visuomenei su kitais Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojais rengia vaizdo paskaitų ciklą „Baltistikos miniatiūros“;[12] šios vaizdo paskaitos keliamos į YouTube socialinį tinklą.

V. Rinkevičius skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, skaitė kviestines akademines paskaitas Lenkijos, Latvijos, Slovėnijos, Vokietijos, Šveicarijos universitetuose. Dažnai dėsto viešas paskaitas visuomenei.[3] Parengė V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodyno“ antrąjį leidimą (2013).[1] V. Rinkevičiaus rūpinimusi 50 „Baltisticos“ tomų prieinami internetu.[5] Tarp pasaulio akcentologų plačiai žinoma V. Rinkevičiaus monografija „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija“ (2015),[5][13] o studijų knygą „Prūsistikos pagrindai“ (2015), pasak autoriaus, kaip „prūsų kalbos įvadą šiuo metu naudoja įvairių pasaulio universitetų mokslininkai bei studentai“.[6]

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona – dailininkė, gimdyvės padėjėja Ingula Rinkevičienė.[14][15] Pagerbdamas didžiąsias – lietuvių, latvių ir prūsų – baltų tautas ir kalbas, savo trims sūnums V. Rinkevičius davė baltiškus vardus: Daumantas (lietuviškas), Guntis (latviškas) ir Auktumas (prūsiškas).[5] V. Rinkevičius yra folkroko grupės „Spanxti“ (2001) ir, drauge su Povilu Vaitkevičiumi, etnoindustrinės grupės „Lauxna Lauksna“ (2003) įkūrėjas.[16]

Dėstomi dalykai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Rinkevičiaus Vilniaus universitete dėstomi dalykai:[17]

  • Latvių kalba
  • Latvių kalbos gramatika
  • Latvių kalbos istorija ir dialektologija
  • Latvių tautosaka ir mitologija
  • Prūsistikos pagrindai
  • Lietuvių kalbos akcentologija
  • Baltų kalbų istorija
  • Arealinė lingvistika

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 „Prūsų kalbos tyrėjai“. Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
  2. ↑ V. Rinkevičius (2023). „Kaip kirčiuota senovėje?“. Baltistikos miniatiūros (YouTube). Nuoroda tikrinta 2023-10-24., 6:32 min.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 „Dr. Vytautas Rinkevičius“ (PDF). LIetuvos mokslų akademija. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
  4. ↑ „Baltijos kalbų ir kultūrų institutas. BKKI darbuotojai“. VU. Nuoroda tikrinta 2023-10-29.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 „Baltistas – visu savo gyvenimo keliu“. gyvenimas.eu. 2015-08-07. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
  6. ↑ 6,0 6,1 „Baltistas V. Rinkevičius: prūsų kalbos nykimas buvo lėtas ir laipsniškas procesas“. bernardinai.lt. 2023-09-22. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
  7. ↑ Bonifacas Stundžia. Bibliografijos rodyklė (1974–2012) (PDF). Vilnius. 2013. pp. 91, 101. ISBN 978-609-459-257-7.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  8. ↑ V. Petrikaitė (2011-04-21). „Paaiškėjo „Geriausių disertacijų“ konkurso pirmojo etapo finalininkai“ (PDF). Mokslo Lietuva. Nuoroda tikrinta 2023-10-24., p. 16
  9. ↑ „Už reikšmingus mokslo pasiekimus – universiteto apdovanojimai“. naujienos.vu.lt. 2014-05-19. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
  10. ↑ „Lietuvos mokslo tarybos remiami projektai“. VU. Nuoroda tikrinta 2023-10-29.
  11. ↑ „Vytautas Rinkevičius. Tyrimai ir kita veikla“. Vilniaus universitetas. 2024. Nuoroda tikrinta 2024-02-10.
  12. ↑ „Tarptautinė mokslinė konferencija „Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir ateitis“ (programa)“ (PDF). vu.lt. 2023 m. kovo 16 d.–17 d. Nuoroda tikrinta 2023-10-24. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba), PDF 35 p.
  13. ↑ „Vytautas Rinkevičius. Publikacijos“. Vilniaus universitetas. 2023. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
  14. ↑ „Kaip užkurti pieno „fabrikėlį“. Pataria dula Ingula“. Mamos žurnalas. Nuoroda tikrinta 2023-11-14.
  15. ↑ „Rinkis vardą lietuvišką“. Mamos žurnalas. Nuoroda tikrinta 2023-11-14.
  16. ↑ R. Apanavičius, E. Aleknaitė, E. Savickaitė-Kačerauskienė, K. Apanavičiūtė-Sulikienė, I. Šlepavičiūtė (2015). „Elektroninės muzikos etninė kryptis“. Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje. Versus Aureus. p. 213. ISBN 978-609-467-112-8.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  17. ↑ „Vytautas Rinkevičius“. Vilniaus universitetas. 2023. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vytautas_Rinkevičius_(1981)&oldid=7199834"