Bražuolė (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bražuolė
Bražuolės upė ties Bražuolės kaimu
Bražuolės upė ties Bražuolės kaimu
Ilgis 22,7 km
Baseino plotas 109,4 km²
Vidutinis debitas 0,71 m³/s
Ištakos Bražuolės apylinkės
Žiotys Neris
Šalys Lietuva

Bražuolė – upė pietryčių Lietuvoje, Dzūkų aukštumoje, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Neries kairysis intakas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Neries regioninis parkas. Prasideda Trakų rajone ties Bražuolės kaimu, apie 0,5 km į šiaurę nuo Galvės ir Akmenos ežerų krantų. Teka į šiaurę ir šiaurės vakarus pelkėtu slėniu, Elektrėnų savivaldybės teritorija, teka per Dekio ir Bakos ežerus. Žemupyje pasuka į rytus, prateka Vievio mišką. Neries regioniniame parke įteka į Nerį 125 km nuo jos žiočių, šalia Papiškių kaimo.

Ilgis 23 km, baseino plotas 109 km². Vaga aukštupyje reguliuota. Plotis 4-5 m, gylis 0,3-0,7 m. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis debitas 0,9 m³/s. [1]Vidutinis nuolydis 274 cm/km[2].

Intakas – Pylimas (kairysis). Bražuolės upės slėnyje yra Bražuolės pelkė.

Bražuolė šalia žiočių

Prie Bražuolės upės yra gyvenvietės: Bražuolė, Strazdiškės, Baltamiškis. Bražuolės upės kairiajame krante yra Bražuolės piliakalnis, Bražuolės akmuo, Bražuolės tufų atodanga.

1994 m. lapkričio 6 d. ant geležinkelio tilto per Bražuolę į šiaurės rytus nuo Vievio bandyta įvykdyti Bražuolės diversija.

Upėvardis kildintinas iš žodžių bražėti („brazdėti, krabždėti“), bražuoti („skusti, gramdyti“).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas RainysBražuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 461 psl.
  2. Bražuolė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 283 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.