Geležinkelis Vilnius–Kaunas
| Geležinkelis Vilnius–Kaunas | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Stočių skaičius | 20 |
| Miestai | Vilnius – Vievis – Kaišiadorys – Kaunas |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | Tarpmiestinis |
| Operatorius | Lietuvos geležinkeliai |
| Statybų pradžia | 1859 m. |
| Atidarymas | 1862 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 104 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
| Elektrifikacija | 1975 m. |
Vilniaus – Kauno geležinkelis – 104 km ilgio elektrifikuota 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linija, jungianti Lietuvos sostinę Vilnių su antru pagal dydį šalies miestu Kaunu ir einanti per šešių savivaldybių teritoriją.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus – Kauno geležinkelio linija pradėta tiesti kartu su Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelu 1859 m. pavasarį, o traukinių eismas linija atidarytas 1862 m. kovo 15 d.[1] Tiesiant geležinkelį iškasti tuneliai Kaune ir Paneriuose. Tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę, tačiau tarybiniais metais jo svarba vėl išaugo. 1975 m. baigta šio ruožo elektrifikacija. Dabar Vilniaus – Kauno geležinkelis yra intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.
Geležinkelio istorijoje neišvengta ir skaudžių nelaimių bei incidentų. 1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose įvyko didžiausia Lietuvos istorijoje geležinkelio katastrofa. 1994 m. lapkričio 6 d. netoli Vievio buvo susprogdintas tiltas per Bražuolės upę.
Keleivių susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu per dieną maršrutu tarp Vilniaus ir Kauno kiekviena kryptimi važiuoja 14 elektrinių traukinių. Reisai aptarnaujami dviaukščiais Čekijoje pagamintais EJ 575 elektriniais traukiniais. Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno trukmė priklausomai nuo sustojimų skaičiaus svyruoja tarp 1 valandos ir 1 valandos 40 minučių.[3] Atskiromis Vilniaus – Kauno geležinkelio atkarpomis naudojasi ir kitomis kryptimis (iš Vilniaus į Klaipėdą, Trakus ar Varėną) važiuojantys keleiviniai traukiniai.
Stotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didesnės geležinkelio stotys linijoje:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilnius | Paneriai | Vokė | Lentvaris | Kariotiškės | Sausiai | Rykantai | Lazdėnai | Baltamiškis | Vievis | Kaugonys | Žasliai | Kaišiadorys | Pagiriai | Pamieris | Pravieniškės | Karčiupis | Palemonas | Amaliai | Kaunas
