Ledonešis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ledonešis Ventos upėje
Ledų sangrūda Neryje

Ledonešisledo (lyčių ar ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ar jūrose pasroviui ar pavėjui. Ledonešis yra sezoninis reiškinys. Vidutinėse platumose dažniausiai vyksta pavasarį, žiemą, rečiau rudenį. Arčiau ašigalių pastebimas kartą per metus – vasarą. Stiprūs ledonešiai, pavasariniai ir vasariniai arčiau ašigalių, vyksta dėl pakilusio vandens lygio upėse ar ežeruose (padidėja vandens tėkmės greitis) ir dėl įšilusio vandens. Ledonešio metu gali atsirasti ledo sangrūdų, dėl kurių pradeda sparčiai kilti vandens lygis. Ledo sangrūdos atsiranda ties seklumomis, upės vingiais. Dėl ledo sangrūdų upė ištvinsta.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje ledonešis anksčiausiai (lapkritį) stebimas šalies šiaurės rytuose. Gruodžio pradžioje paprastai prasideda šiaurės ir vidurio Lietuvoje, pajūryje. Žemaitijoje būna gruodžio viduryje. Nedidelėse upėse (pvz., Jiesioje, Dotnuvėlėje, Pilvėje ir kitose, kurių baseinas 100-300 km²) ledonešių rudenį nebūna. Vakarų Lietuvoje rudens ledonešis trunka 10-35 d., likusioje šalyje - 2-10 d. Ledonešis vyksta ir žiemos atodrėkių metu.

Smarkiausias ledonešis būna pavasarį. Kovo pirmoje pusėje prasideda pietų ir vakarų Lietuvoje, šiaurėje ir rytuose tęsiasi iki kovo pabaigos. Mažose upėse trunka 2-5 d., didesnėse - 2-15 d. Trukmė labai priklauso nuo oro sąlygų - staiga atšilus upės ledus gali išnešti per 2-3 dienas, o pavasariui vėluojant - per 40-60 dienų[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ledonešis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 500 psl.