Turkanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Turkanai
Turkanai
Turkanai
Gyventojų skaičius ~0,98 mln.
Populiacija šalyse Kenijos vėliava Kenija: 9880000
Etiopijos vėliava Etiopija
Kalba (-os) turkanų
Religijos prigimtinė tikyba, islamas
Giminingos etninės grupės karamodžongai, tesai, masajai, kalendžinai, samburai
Commons-logo.svg Vikiteka: TurkanaiVikiteka

Turkanai (sav. ŋaTurkana) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti nilotams. Gyvena šiaurės vakarų Kenijoje ir Etiopijoje, Turkanos ežero apylinkėse. Populiacija – beveik 1 mln. žmonių (XX a. II pusėje – 360 000). Kalba turkanų kalba, priskiriama Rytų Sudano kalboms. Dauguma turkanų išpažįsta tradicinę savo tikybą, kiti – musulmonai (sunitai).

Turkanai verčiasi klajokline gyvulininkyste (galvijai, ožkos, avys, taip pat kupranugariai, XIX a. įsigyti Somalyje). Ganymo vietose kartais vysto žemdirbystę. Nuo XX a. vid. gyvenantys prie Turkanos ežero užsiima žvejyba (nors daliai turkanų tai išlieka tabu).

Savo ovalaus plano būstą turkanai stato iš džiovinto mėšlo. Nuo XX a. vid. kai kurie kuriasi nuolatinėse gyvenvietėse, kuriose yra pagrindinės administracinės ir ūkinės reikmės.

Tradiciniai turkanų rūbai – audeklinis apdaras (vyrų) ir prikyštė (moterų). Gausiai puošia kūną ir rūbus, dažosi ochra, kuria įmantrias šukuosenas. Vyrai būtinai nešiojasi peilį, skydą, ietis.

Turkanų virtuvės pagrindą sudaro pieno produktai, rečiau mėsa. Geria šviežią gyvulių kraują.

Gano turkanai mažosiomis šeimomis. Santuoka patrilokalinė. Dalijasi į keletą gentinių-gimininių grupių, kurioms vadovauja vadai. Suaugę vyrai buriasi į draugijas, iš kurių svarbiausia – karių-moranų (jai priklauso 15–45 m. amžiaus vyrai). Rengdami grobimus į kitų gyvulių augintojų žemes moranai išsirenka savo vadus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Туркана,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.