Tesai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tesai
Tesai XX a. pr.
Tesai XX a. pr.
Gyventojų skaičius ~3,8 mln.
Populiacija šalyse Ugandos vėliava Uganda: 3,2 mln.
Kenijos vėliava Kenija: 0,57 mln.
Pietų Sudano vėliava Pietų Sudanas
Kalba (-os) tesų
Religijos prigimtinė tikyba, krikščionybė
Giminingos etninės grupės karamodžongai, turkanai, masajai, kalendžinai, samburai
Commons-logo.svg Vikiteka: TesaiVikiteka

Tesai (sav. iteso) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti nilotams. Gyvena Ugandoje (šiaurės rytinėje Kiogos ežero pakrantėje), Kenijoje (pietvakariuose, buv. Nianzos provincijoje) ir Pietų Sudane. Populiacija – ~3,8 mln. žmonių (XX a. II pusėje – 1,92 mln.). Kalba tesų kalba, priskiriama Rytų Sudano kalboms (Nilo-Sacharos kalbos). Pagrindinės tarmės: lokatanų, niangėjų, oromų. Nuo 1901 m. turi raštą (lotynų abėcėle). Dauguma tesų išpažįsta tradicinę savo tikybą, kiti – krikščionys.

Tesai susidarė nilotų gentims keliantis iš šiaurės rytų.

Tesai verčiasi gyvulininkyste (seniau – apeiginiams tikslams, dabar eksportui augina zebu), kapline žemdirbyste (eleusina, sorgai, batatai, kolonijiniu laikotarpiu – medvilnė). Pagrindinis amatas – medžio drožyba.

Tesai gyvena įtvirtintose, apskrito plano gyvenvietėse (kraaliuose). Būstas šalmo pavidalo, stogas dengtas žolių ryšuliais.

Tradiciniai tesų rūbai – juosta iš odos arba karnų, gausiai puošta variu ir kriauklėmis. Moterys kūną gausiai tatuiruoja. Buvo paprotys pašalinti du apatinius dantis.

Tesų virtuvės pagrindą sudaro virti sorų blyneliai, batatai, daržovės. Mėsa vartojama retai. Skanėstu laikytas zebu kraujas su daržovėmis ir žemės riešutais.

Tesų bendruomeninei sanklodai būdinga gimininė santvarka, suaugusiųjų klasės. Šeima didžioji, patriarchalinė, patrilinijinė. Būdinga poliginija.

Tesai – talentingi muzikantai. Dainas, šokius, istorines balades lydi styginių instrumentų muzika.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Тесо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.