Bertai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bertai
Bertai, grojantys trimitais
Bertai, grojantys trimitais
Gyventojų skaičius ~0,2 mln.
Populiacija šalyse Etiopijos vėliava Etiopija: 1830259
Sudano vėliava Sudanas
Pietų Sudano vėliava Pietų Sudanas
Kalba (-os) bertų, arabų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės gumuzai, udukai
Commons-logo.svg Vikiteka: BertaiVikiteka

Bertai (dar bartai, gamilai, šangalai, beni-šangulai) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti nilotams. Gyvena Etiopijoje (Benišangul-Gumuzo regionas) ir aplinkiniuose Sudano rajonuose. Įsikūrę į pietus nuo Žydrojo Nilo. Skirstosi į šogalius, agarus, solokus (fesakus), dašius, fazoglus, košus ir kt. Populiacija – ~200 000 žmonių (XX a. II pusėje – 150 000). Kalba bertų kalbos tarmėmis (barbarų, dulų, fadonų, fazoglų, fekachų, gamilų, gobatų, tebelavinų, mabi tajų, rikabijų, šangalų, falasių, vatavitų). Dauguma taip pat moka arabiškai. Didžiuma bertų yra musulmonai (sunitai).

Bertai verčiasi tropine kapline žemdirbyste (pirštūnės, posmilgės, ankštiniai, sezamas), nugintine gyvulininkyste (avys, ožkos), žvejyba, rankiojimu (laukiniai vaisiai, medus). Amatai: kalyba, pynimas iš augalinių pluoštų spalvotais geometriniais raštais, medžio drožyba, kaulų, ragų raižymas.

Bertų kaimai kupetiniai. Būstas apskritas, su aukštu kūgišku stogu, dengtu ilga sausa žole, suguldyta ardais.

Tradiciniai rūbai – prikyštė iš odos, trumpas sijonas iš augalinių pluoštų, skraistės iš odos, audeklo. Dabar (ypač Etiopijoje) nešioja baltas kelnes ir ilgus laisvus marškinius, juodas vilnones skraistes.

Bertų virtuvės pagrindą sudaro ankštinių košės su augaliniu aliejumi, žuvis, daržovės, vaisiai, rečiau mėsa.

Būdinga patriarchalinė-gentinė genealoginė bendruomeninių ryšių sistema. Bendruomenės pagrindas – kaimo taryba iš keleto didelių ūkių.

Tautosakai būdingi mitai apie genčių kilmę, jų protėvius, pasakos, priežodžiai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Берта,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.