Šankelai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šankelai (gez. ሻንቅላ šānḳillā) – tradiciškai apibrėžiama smulkių tautų grupė, gyvenanti dabartinės Etiopijos vakariniame pakraštyje (Benišangul-Gumuzo regionas) ir gretimose teritorijose Sudane. Tai – apibendrinantis ir paniekinančią reikšmę turintis egzonimas, naudotas Etiopijos kalnyno gyventojų (habešų) įvardinti kultūriškai „žemesnes“ tautas, gyvenusias į vakarus. Termino etimologija nėra aiški.

Tautų gyvenamas regionas įsiterpęs tarp Nubijos (šiaurės vakaruose) ir Etiopijos (pietryčiuose). Per jį dvi šios afrikinės civilizacijos vykdė tarpusavio prekybą ir mainus. Regionui būdingas savanų klimatas, didžiausia upė – Mėlynasis Nilas. Gyvenimo būdas iki dabar išlieka daugiau pastoralistinis. Istoriškai čia nesusiformavo politiniai junginiai, o tautos buvo kolonizuotos XIX a. pabaigoje plečiantis Etiopijos imperijai.

Yra didžiulė lingvistinė įvairovė: dauguma tautų kalba smulkiomis arba izoliuotomis kalbomis, kurios sąlyginai apjungiamos į Nilo-Saharos makrošeimą. Svarbiausios tautos yra bertai, gumuzai, kvamai, šabai, šitai, udukai ir kt. Taip pat gyvena omotų kalbomis kalbančių tautų: bambasiai, hozai, seziai, ganzai, borai, anfilai.