Alaninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alaninas
Glicinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(S)-2-aminopropano rūgštis
CAS numeris 56-41-7
PubChem 5950
Cheminė formulė HO2CCH(NH2)CH3
Molinė masė 89,1 g/mol
SMILES C[C@H](N)C(O)=O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Alaninas (Ala) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių. Jos kodonai yra GCU, GCC, GCA ir GCG. Gamtoje yra paplitę du izomerai:[1] α-alaninas (randamas laisvas kraujo plazmoje ir baltymų sudėtyje ir β-alaninas (randamas smegenų audinyje ir raumenyse).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alaninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 272 psl.