Serinas
Išvaizda
Serinas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
(S)-2-amino-3-hidroksipropanoinė rūgštis | |
CAS numeris | 302-84-1, 56-45-1 (L-izomeras), 312-84-5 (D-izomeras) |
PubChem | 617 |
ChemSpider | 597 |
EINECS | 200-274-3 |
InChI | 1/C3H7NO3/c4-2(1-5)3(6)7/h2,5H,1,4H2,(H,6,7) |
Cheminė formulė | C3H7NO3 |
Molinė masė | 105,09 g/mol |
SMILES | OCC(N)C(=O)O |
Rūgštingumas (pKa) | 2,13, 9,05 |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | Balti kristalai arba milteliai |
Lydymosi t° | 228 °C |
Virimo t° | 246 °C (suįra) |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Serinas (Ser) – vienas iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose.[1]
Serino sintezė (gavimas)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiai sintezei reikia vitamino B3 (niacino), B6 (piridoksino) ir folio rūgšties.
Serino sintezė pramonėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]L-serinas pagaminamas fermentacijos būdu, pagaminimo kiekis siekia nuo 100 iki 1000 tonų per metus[2]. Trūkstant L-serino, labai retai pasitaiko vaikų metabolinis sutrikimas – L-serino trūkumas, kuriam būdinga įgimta mikrocefalija, labai atsiliekantis psichomotorinis vystymasis, epilepsijos priepuoliai, encefalopatija, spazminis paralyžius.
Serino sintezė laboratorijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš metilakrilato šiais etapais:[3]
Serino biosintezė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serino organizmas pasigamina iš kitų aminorūgščių, todėl jo trūkumo būna retai.
- Fosforilinimo reakcijų metu iš serino susidaro fosfoserinas.
- Serinas dalyvauja cistino sintezėje iš homocisteino.
Biologinė reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metabolinė (toliau Medžiagų apykaitos)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serinas svarbus medžiagų apykaitos procesui dalyvaujant purinų ir pirimidinų biosintezės proceso metu.
- Serinas taip pat yra kai kurių aminorūgščių, tokių kaip glicinas, cisteinas bei triptofanas (pavyzdžiui bakterijose) pirmtakas.
- Iš serino formuojasi sfingolipidai – ląstelių membranų komponentai, kurie yra vieni pagrindinių monokarbonatinių fragmentų reduktoriai biosintezėje.
Struktūrinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serinas dalyvauja daugumoje enzimų (tokių kaip tripsinas ir kt.) katalizėje.
- Skatina imunoglobulinų ir antikūnų gamybą, raumeninio audinio sintezę.
Signalinė (signalo perdavimo)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]D-Serinas, sintezėje, vykstančios smegenyse iš L-Serino, stimuliuoja neuromediatorių veiklą, bei patį signalo perdavimo procesą.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gustatorinis suvokimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grynas D-Serinas yra kristalinės struktūros, pelėsio kvapo milteliai.
- L-Serinas yra saldaus ir tuo pačiu umami skonio milteliai.
Biologinis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fosforilinimo reakcijų metu iš serino susidaro fosfoserinas, dalyvaujantis nervų sistemos veikloje, perduodant nervinius impulsus, formuojantis atminčiai.
- Dalyvauja riebalų rūgščių apykaitoje;
- Palaiko imuninės sistemos veiklą, skatina imunoglobulinų ir antikūnų gamybą;
- Skatina raumeninio audinio sintezę;
- Svarbus fermentų veiklai;
- Jis sudaro serino proteazes;
- Dalyvauja purinų ir pirimidinų apykaitoje, kreatino sintezėje;
- Įeina į ląstelių membranų sudėtį.
Serino šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maistiniai šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šios aminorūgšties yra gausu:
- Sojoje;
- Pieno produktuose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.ligos.lt/lt/terminai/serinas/2350/
- ↑ Karlheinz Drauz, Ian Grayson, Axel Kleemann, Hans-Peter Krimmer, Wolfgang Leuchtenberger, Christoph Weckbecker (2005), „Amino Acids“, Ullmann’s Encyclopedia of Industrial Chemistry, Weinheim: Wiley-VCH, doi: 10.1002/14356007.a02_057.pub2
- ↑ Carter, Herbert E.; West, Harold D. (1940). „dl-Serine“. Org. Synth. 20: 81.; Coll. Vol. 3, p. 774.
|