Serotoninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Serotoninas
Serotonin-skeletal.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė C₁₀H₁₂N₂O
Molinė masė
SMILES C1=CC2=C(C=C1O)C(=CN2)CCN
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Serotoninas – biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas ir neurotransmiteris, monoamininis neuromediatorius, sintetinamas smegenyse iš triptofano.

Serotoninas dažniausia randamas gyvūnų (taip pat ir žmonių) virškinimo trakte, kraujo plokštelėse (trombocituose) ir centrinėje nervų sistemoje. Apie 90% žmogaus viso serotonino yra enterochromafino ląstelėse virškinimo trakte, čia jis naudojamas reguliuoti virškinimo trakto judesius, peristaltiką. Šios medžiagos apykaitos modifikacija sinapsėse yra pagrindinis daugelio antidepresantų veikimo būdas. Serotoninas, sekretuojamas virškinimo trakto ląstelėse patenka per audinius į kraują. Ten neuromediatorių prisikabina trombocitų plokštelės, jose kaupiamos serotonino atsargos. Kai kraujo plokštelės dalyvauja krešėjime, jos išskiria serotoniną, kuris sutraukia kraujagysles ir kraujavimas tampa nebe toks intensyvus. Serotoninas taip pat skatina kai kurių ląstelių augimą, atsinaujinimą, todėl dalyvauja ir gyjant žaizdoms.

Yra daug serotonino receptorių. Serotoninas metabolizuojamas daugiausia kepenyse. Vieno tipo auglys, vadinamas karcinoidu, kartais gali išskirti didelius kiekius serotonino į kraują, o tai gali sukelti įvairius simptomus, taip pat ir odos raudonį.

Serotoninas randamas ir augaluose, grybuose. Serotoninas vabzdžių venose ir augalų spygliuose yra reikalingas sukelti skausmą, kuris yra serotonino injekcijos pasekmė. Serotoniną taip pat išskiria patogeninės amebos užkrėstame virškinimo trakte, dėl išskiriamos medžiagos pertekliaus sukeliama diarėja.

Serotonino daug vaisiuose ir jų sėklose, jis stimuoliuoja gyvūnų virškinimo traktą taip, kad pasišalintų sveika, nepažesista vaisiaus sėkla.

Manoma, kad su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios įvairios ligos, tokios kaip depresija, migrena, nemiga, schizofrenija, nerimo sutrikimai. Paskutinių tyrimų duomenimis, serotoninas taip pat susijęs su kepenų ląstelių regeneracija ir veikia kaip mitogenas (skatina ląstelių dalijimąsi).[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (2003) Pharmacology (5 ed).. Edinburgh: Churchill Livingstone.. ISBN 0-443-07145-4.