Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas
IUCN Kategorija VI (Valdomų išteklių saugoma teritorija)
Kaktusų sąžalynai rezervate
Kaktusų sąžalynai rezervate
Vieta: Meksikos vėliava Meksika (Oachaka, Puebla)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Tehuakanas
Žemėlapis rodantis Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas vietą.
Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas
Koordinatės: 18°12′0″ š. pl. 97°23′0″ v. ilg. / 18.20000°š. pl. 97.38333°r. ilg. / 18.20000; 97.38333Koordinatės: 18°12′0″ š. pl. 97°23′0″ v. ilg. / 18.20000°š. pl. 97.38333°r. ilg. / 18.20000; 97.38333
Plotas: 4900 km²
Įkurtas: 2012 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1534

Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (isp. Reserva de la biosfera Tehuacán-Cuicatlán) – saugoma gamtos teritorija pietryčių Meksikoje, Oachakos ir Pueblos valstijose. Įsteigtas 2012 m., nuo 2018 m. – pasaulio paveldo objektas.

Biosferos rezervatas apima Pietų Siera Madrės kalnų kraštovaizdžius, Tehuakano slėnį, Papaloapano aukštupio baseiną. Į rezervatą patenka keli, kanjonų suskaidyti masyvai – Mištekų kalnai, Masatekų kalnai, Chuareso kalnai ir Songolikos kalnai. Šiame krašte būdingas gana sausringas klimatas, o aukštikalnes dažnai dengia migla. Dėl tokių gamtinių sąlygų labiausiai paplitusi kserofitinė augalija, vietomis yra rūko miškų, ąžuolynų, pušynų.

Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas pasižymi didele bioįvairove ir endeminių rūšių gausa. Čia auga 55 kaktusų rūšys, didelė pušų, agavų, akacijų, mimozų įvairovė. Iš apie 3000 induotinių augalų rūšių, ~10 % yra endeminės. Vietomis veši didžiuliai kaktusų sąžalynai (>1800 vnt./ha). Teritorijoje aptiktos 102 žinduolių, 28 varliagyvių, 83 roplių, 14 žuvų, 338 paukščių rūšys.[1] Tarp svarbesnių saugomų gyvūnų yra puma, ocelotas, jaguarundis, baltauodegis elnias, kojotas, meksikinis skunsas, pilkoji lapė, baltanosis koatis, ilgauodegė ūdra, žalioji ara, žalioji iguana, juodoji iguana ir kt.

Be gamtos paveldo, rezervate saugomas senovinių drėkinimo sistemų (kanalų, šulinių, akvedukų) paveldas, archeologinėmis vietovėmis, kurių radiniai leidžia atsekti augalų kultūrinimo, keramikos, druskos gavybos eigą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]