Jagulis – Vikipedija

Jagulis Yagul

Jagulio reginys
Jagulis
Koordinatės	16°57′30″ š. pl. 96°27′0″ v. ilg. / 16.95833°š. pl. 96.45000°r. ilg. / 16.95833; 96.45000
Vieta	Oachaka, Meksika
Regionas	Mezoamerika
Istorija
Pastatytas	~V a. pr. m. e.
Sugriautas	XVI a.
Laikotarpis	klasikinis, poklasikinis
Tauta	sapotekai
Informacija
Kasinėjimų datos	1950–1970 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1352

Jagulis (isp. Yagul) – archeologinė vietovė pietų Meksikoje, Oachakoje, į pietryčius nuo Oachakos miesto, Tlakolulos apylinkėse. Tai senovės sapotekų miesto–valstybės griuvėsiai.

Miesto pavadinimas sapotekų kalba reiškia „senas medis“. Vietovė apgyvendinta vėlyvajame ikiklasikiniame laikotarpyje, maždaug tarp 500 ir 100 m. pr. m. e., o jo klestėjimas prasidėjo ~500–700 m. m. e., kai pradėtos statyti piramidės. ~800 m. žlugus Monte Albanui, į Jagulį atsikėlė daug naujakurių. Vėlyvuoju poklasikiniu laikotarpiu čia gyveno ~6000 žmonių. Vėliau miestas užkariautas ispanų, o jo gyventojai įsikūrė apylinkėse (pvz., Tlakoluloje).

Miestas įsikūręs slėnyje, saugomas kalvų ir griovių. Jagulyje aptikta žaidimo kamuoliu aikštė, labirintiškos sandaros rūmai, kapavietės, atkastos gatvės, kiemai. Statiniai puošti mozaikomis, akmeninėmis figūromis.

Jagulio apylinkėse rasti bent prieš 6000 metų apgyvendinti urvai su uolų tapyba. Gila Nakico, Kueva Blankos, Geo Šiho urvuose rasta išsilaikiusių moliūgų, pupelių, kukurūzų liekanų, taip pat akmeninių įrankių, gyvūnų kaulų. Šie radiniai rodo perėjimą nuo medžiotojų–rankiotojų į žemdirbių visuomenę.

2010 m. Jagulis drauge su šalimu Mitlos senovės miestu įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje

Šiaurės Meksika	Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekasas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014)

Vakarų Meksika	Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016)

Centras ir Įlanka	Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018)

Oachaka	Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010)

Jukatanas ir Čiapasas	Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002)

Nematerialusis	Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)