Ilgauodegė ūdra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lontra longicaudis

Ilgauodegė ūdra (Lontra longicaudis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
( Mustelidae)
Gentis: Amerikinės ūdros
( Lontra)
Rūšis: Ilgauodegė ūdra
( Lontra longicaudis)

Ilgauodegės ūdros arealas

Ilgauodegė ūdra (Lontra longicaudis) – ūdrų (Lutrinae) rūšis, paplitusi Centrinės ir Pietų Amerikos tropikų upėse (nuo vidurio Meksikos iki šiaurės Argentinos).[1]

Panaši į kitas amerikines ūdras (kanadinę ir upinę). Kūnas 90–150 cm ilgio (apie trečdalį sudaro uodega), sveria 5–15 kg. Patinėliai ketvirtadaliu didesni už pateles. Kailis tamsiai rudas, papilvė, pagurklis šviesesni.

Maitinasi daugiausia žuvimis ir vėžiagyviais, kartais moliuskais, smulkiais žinduoliais. Neretai puola žvejybinius tinklus.

Vadą sudaro 1–5 jaunikliai, kurie gimsta akli, bet su kailiu. 52 dienas laikosi guolyje, plaukti išmoksta nuo 74 dienos. Ilgauodegė ūdra gyvena pavieniui. Laikosi prie sraunių upių, kurių pakrantės vešliai apžėlusios. Aptinkamos ir kalnuose, iki 3000 m aukščio. Pakenčia druskingus, vėsius vandenis.

Vietiniai pavadinimai:

  • isp. lobito de río
  • port. lontra-de-rio-sul-americana, lobinho-de-rio, nutria
  • keč. pishña, pichna

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]