Puebla (Meksika) – Vikipedija

Puebla isp. Puebla de Zaragoza

Malinčės ugnikalnis prie Pueblos

Puebla 19°02′0″ š. pl. 98°12′0″ v. ilg. / 19.03333°š. pl. 98.20000°r. ilg. / 19.03333; 98.20000 (Puebla (Meksika))

Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)

Valstybė	Meksika
Valstija	Pueblos valstija

Įkūrimo data	1531 m.

Gyventojų (2020^[1])	1 542 232
Plotas	206 km²
Tankumas (2020^[1])	7 487 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Puebla

Puebla – miestas Meksikoje, Pueblos valstijos sostinė. Puebla išsidėsčiusi plynaukštėse, apsupta ugnikalnių. Didelis tekstilės pramonės centras, yra odos, cemento, maisto pramonės įmonės.

Mieste yra du universitetai, Santa Monica kraštotyros muziejus, Bello y Gonzalez meno muziejus, valstijos muziejus, menų akademijos galerija. Išlikę XVI–XVIII a. vienuolynai, bažnyčios, namai. Pueblos centras – UNESCO pasaulinio kultūros paveldo objektas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įkurtas 1531 m. balandžio 16 d. kaip La Puebla de los Ángeles.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste 1970 m. vyko IX pasaulio futbolo čempionatas, o 1986 m. – XIII pasaulio futbolo čempionatas.

Club Puebla – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.^[2]
„Kautemoko“ stadionas (isp. Estadio Cuauhtémoc) – namų stadionas, talpinantis daugiau nei 50 tūkst. žiūrovų.^[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ MEXICO: States and Major Cities, citypopulation.de
↑ Club Puebla pagal Globalsportsarchive
↑ Estadio Cuauhtémoc pagal stadiumdb

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje

Šiaurės Meksika	Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014)

Vakarų Meksika	Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016)

Centras ir Įlanka	Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018)

Oachaka	Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010)

Jukatanas ir Čiapasas	Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002)

Nematerialusis	Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)