Migla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kylanti migla pamiškėje (Tubiai)
Migla kalvose

Migla – meteorologinis reiškinys, kurio metu ore susidaro maži kabantys vandens lašeliai. Migla gali atsirasti dėl savaiminių gamtinių sąlygų ar vulkaninio aktyvumo. Migla dažna tose vietose, kur šaltas oras užslenka virš įšilusio vandens, drėgnų laukų, pievų. Migla taip pat trumpam susidaro iškvėpus šiltą orą šaltoje aplinkoje ar prigaravusioje pirtyje.

Lietuvoje migla būdingai kyla vasaros antros pusės arba rudens pradžios vakarais, kai šaltas vakaro oras užslenka ant per dieną įkaitintų vandens telkinių ir žemės. Taip pat miglą galima dažnai pamatyti vėsų rytą virš vandens telkinių.

Miglą galima sukelti dirbtinai naudojant aerozolius, jei drėgmės lygis yra tinkamas.

Lietuvių ir bendrai indoeuropiečių mitinėje sampratoje žodis miglà (ide. *mighlā) susijęs su miegu, miegojimu (abu žodžiai kilę iš tos pat šaknies *meigh-.[1] Migla, ūkana daugelyje pasaulio tradicijų dažnai laikoma pirmine terpe, kuri buvusi prieš pasaulio sutvėrimą. Be to, migla daugelyje tradicijų gali būti suprantama psichiškai, dvasiškai ir kitąsyk siejama su mintimis, susimąstymu.[2]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969.
  2. Dainius Razauskas. „Pasaulio sapnas. Mistinės kosmogonijos užuominos lietuvių tautosakoje“. Tautosakos darbai, 2012, t. 44, p. 81–97.


Commons-logo.svg

Vikiteka