Ušmalis – Vikipedija

Ušmalis Óoxmáal

Ušmalio žynio piramidė
Ušmalis
Koordinatės	20°21′0″ š. pl. 89°46′0″ v. ilg. / 20.35000°š. pl. 89.76667°r. ilg. / 20.35000; 89.76667
Vieta	Jukatanas, Meksika
Regionas	Mezoamerika
Istorija
Laikotarpis	poklasikinis
Tauta	majai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 791

Ušmalis (isp. Uxmal, jukatekų kalba: Óoxmáal) – senovinio majų miesto liekanos Meksikoje, Jukatano pusiasalio šiaurės vakaruose, Jukatano valstijoje, 68 km į pietus nuo Meridos. Miesto pavadinimas yra prieškolumbinis, kilęs iš majų kalbos žodžių ox-mal – „trys kartai“.

Ušmalis yra vienas iš svarbiausių majų paminklų Jukatane. Jo įkūrimo laikotarpis ir senoji istorija nėra žinoma. X a. pab. miestą užėmė tutul šivų gentys, siejamos su toltekais. XIII–XIV a. Ušmalis kariavo su Čičen Ica ir Majapanu dėl politinės įtakos Jukatane. Tikėtina, kad XIII a. pab. miestą užėmė ir užvaldė Majapano kariai, o tutul šivai perkėlė savo sostinę į Mani. Karai pasibaigė 1441 m. žlugus Majapanui.^[1]^[2]

Ušmalio pastatai skirstomi į 6 grupes. Tarp gausybės monumentaliosios architektūros paminklų išskiriami Valdovo rūmai – dekoruoti skulptūromis ir mozaikiniu frizu iš 20 tūkst. atskirų figūrų; žynio rūmai – 30 m aukščio piramidė su šventykla viršuje, taip pat Balandinė, Moterų vienuolynas – kompleksas iš 4 pastatų, juosiančių vidinį kiemą, su arka pietuose, Vėžlių namas, Nykštuko namas.

Mokslininkų paskaičiavimais Ušmalyje gyveno ~25 tūkst. žmonių. Išlikę pastatai pagal savo stilistiką datuojami tarp 700 ir 1000-ųjų metų. Charakteringos didelės kvadratinės aikštės, kurių pakraščiuose stovi Puukui būdingi klasikinės architektūros pastatai.

Ušmalis drauge su gretimu Labnos ritualiniu kompleksu ir Sailio rūmų kompleksu 1996 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Ušmalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
↑ „Uxmal“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-01-15.

Ž • A • R Senovės majų miestai

Ikiklasikinis laikotarpis	Kaminalchuju · Čiapa de Korsas · El Miradoras · Isapa · Takalik Abachas

Klasikinis laikotarpis	Altun Ha · Bonampakas · Jaščilanas · Jašha · Kahal Pečas · Kalakmulis · Kankuenas · Karakolis · Kirigva · Kopanas · Lamanajus · Lubantunas · Naranchas · Palenkė · Piedras Negras · Seibalis · Šunantuničas · Uašaktunas · Tikalis · Tonina

Poklasikinis laikotarpis	Aukštumų majai: Kumarkachas · Išimčė · Čahoma · Čija · Zakuleu · Jukatano majai: Edzna · Majapanas · Tulumas · Koba · Čičen Ica · Ušmalis · Cibilčaltunas

Kolumbinis laikotarpis	Tajasalis · Sakpetenas · Keišilis

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje

Šiaurės Meksika	Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014)

Vakarų Meksika	Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016)

Centras ir Įlanka	Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018)

Oachaka	Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010)

Jukatanas ir Čiapasas	Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002)

Nematerialusis	Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)