Taragona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Taragona
isp. Tarragona
   Escut de Tarragona.svg      Bandera de Tarragona.svg   
E5320-Vista-de-Tarragona.jpg
Taragonos panorama

Taragona
41°07′0″N 1°15′0″E / 41.11667°N 1.25000°E / 41.11667; 1.25000 (Taragona)Koordinatės: 41°07′0″N 1°15′0″E / 41.11667°N 1.25000°E / 41.11667; 1.25000 (Taragona)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Katalonija Katalonijos regionas
Provincija: Taragonos provincija
Meras: Josep Fèlix Ballesteros
Gyventojų (2009): 135 139
Plotas: 181,6 km²
Tankumas (2009): 744 žm./km²
Altitudė: 6 m
Pašto kodas: 43001–43008
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: TaragonaVikiteka
Kirčiavimas: Taragonà

Taragona – uostamiestis Katalonijoje, įsikūręs ant Viduržemio jūros kranto. Taragonos provincijos ir Taragoneso komarkos administracinis centras.

Mieste išliko senovės Romos statinių, įskaitant amfiteatrą, bei jų liekanų. 2000 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Taragona turi didelį jūrų uostą. Už 7,5 km į šiaurės rytus yra tarptautinis Reuso oro uostas. Aplink miestą išsidėstę nemažai chemijos pramonės įmonių. Netoliese įsikūręs vienas didžiausių Europoje pramogų parkų PortAventura.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Tarakonas (miestas).

Pagal vieną iš katalonų legendų miestas pavadintas vyriausiojo Tubalo sūnaus Tarraho vardu apie 2407 m.pr.m.e. Pagal kitą legendą (kildinamą iš Strabono ir Megasteno) pavadinimas kilęs iš Tearkono Etiopo, VII a.pr.m.e. faraono, kuris esą kariavo Ispanijoje. Tikroji Taragonos įkūrimo data nežinoma.

Pradžią miestui galėjo duoti iberų miestas Kesse ar Kosse, pavadintas pagal šio regiono iberų gentį, tačiau Taragonos identifikavimas su Kesse nėra visiškai pagrįstas.[1] Pasak leksikografo William Smith miestą taip pat galėjo įkurti finikiečiai, kurie jį vadino Tarchon (pagal Samuel Bochart tai reiškia "tvirtovė").

218 m. pr.m.e. romėnų generolai broliai Gnėjus ir Publijus Scipionai užkariavo iberų miestą.[2] Miestą jie įtvirtino ir išplėtė bei pavertė tvirtove ir arsenalu kovoje su kartaginiečiais. Romėnų miesto pilnas pavadinimas buvo Colonia Iulia Urbs Triumphalis Tarraco. Jis buvo Artimosios Ispanijos provincijos, o vėliau Romos imperijos Tarakono Ispanijos provincijos administraciniu centru.

Po savo Kantabrijos kampanijos Tarakone žiemojo Augustas. Pasak Melos Tarakonas buvo turtingiausias pakrantės miestas, o Strabonas jo gyventojų skaičių lygina su Naująja Kartagina (Carthago Novo). Tarakone buvo kaldinamos monetos.

Taragonoje yra išlikę nemažai romėnų laikų statinių: amfiteatras, cirkas, Forum Romanum, triumfo arka Arc de Berà, akvedukas Aqüeducte de les Ferreres. XIX a. čia rasta neišlikusios Tiberijaus Klaudijaus Kandido statulos pagrindas. Joje yra 24 eilučių tekstas, kuriame aprašoma šio Romos imperatoriaus Septimijaus Severo sąjungininko senatoriaus karjera. 2000 m. Tarakono archeologinis ansamblis paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Archeologinė promenada (Passeig Arqueològic) eina palei miesto sieną, kuri pasak romėnų istorikų Livijaus ir Plinijaus statyta III a.pr.m.e., tačiau kai kuriais vertinimais yra gerokai senesnė. Archeologijos muziejuje (Museu Arqueològic) demonstruojami romėnų epochos eksponatai, tarp jų vertingos mozaikos, iš kurių išsiskiria Medūzos galva.

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo Tarakonas buvo užimtas vandalų, o 476 m. - vizigotų karaliaus Euricho. Apie 716 m. miestą užėmė maurai. Po to, iki Rekonkistos pradžios XII a. miestas buvo sugriautas ir menkai apgyvendintas. 1118 m. miestą užėmė Barselonos grafas Raimundas Berengaras III-asis. Jis miestą padarė Katalonijos bažnyčios centru (iki tol Katalonijos bažnyčia priklausė Narbonos arkivyskupystei).

Napoleono karai Iberijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Napoleono karų metu, per pirmąją Taragonos apgultį nuo 1811 m. gegužės 5 d. iki birželio 29 d. Louis Gabriel Suchet vadovaujama prancūzų Aragono armija (22 000 karių) apgulė Ispanijos garnizoną, vadovaujamą leitenanto generolo Juan Senen de Contreras. Britų jūrų eskadronas, vadovaujamas admirolo Edward Codrington apšaudė prancūzus iš jūros ir į miestą plukdė ispanų pastiprinimus. Nepaisant to, Suchet Aragono armija pralaužė miesto sienas ir po kovos už kiekvieną gatvę užėmė miestą. Prancūzai nusiaubė Taragoną ir išžudė tūkstančius gyventojų.[3]

Antrosios Taragonos apgulties metu (1813 m. birželio 3-11 d.) žymiai didesnės anglų-ispanų pajėgos, vadovaujamos leitenanto generolo John Murray, nesugebėjo atimti Taragonos iš nedidelio prancūzų-italų garnizono, vadovaujamo brigados generolo Antoine Marc Augustin Bertoletti. Murray dėl neryžtingo ir prieštaringo vadovavimo buvo nušalintas iš pareigų. Anglų-ispanų pajėgos galiausiai Taragoną užėmė rugpjūčio 19 d.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto ekonomikoje dominuoja naftos chemijos pramonės, kurios įmonės yra išsidėsčiusios pietvakarinėje miesto dalyje. Čia naftos perdirbimo gamyklas ir kitas įmones turi BASF, Dow Chemical, Repsol YPF, Bayer ir kiti koncernai. Čia susikūręs naftos chemijos įmonių kompleksas laikomas didžiausiu Pietų Europoje.<re>theguardian.com Tarragona in the spotlight: Catalonia’s Roman-era gem stays calm amid storm</ref>

Taragonoje yra uostas, kuris pagal prekių apyvartą yra vienas didžiausių Viduržemio jūroje. Dėl to uosto valdymo kompanija turi didelę politinę įtaką miesto taryboje.

Aplink Taragoną auginamos žemės ūkio kultūros, tarp jų - riešutai ir vynuogės. Išskirtinės kokybės vynas daromas iš šiaurės vakaruose nuo Taragonos esančio Priorato regiono vynuogių.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduržemio jūros balkonas - pakrantės kalva, nuo kurios atsiveria vaizdas į jūrą, miestą ir romėniškojo amfiteatro griuvėsius.

Romėnų akvedukas
Romėnų amfiteatro griuvėsiai

Romėniškieji Tarakono griuvėsiai yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Tarp romėniškojo laikotarpio paminklų yra:

  • Romėniškasis amfiteatras - statinys skirtas gladiatorių kovoms, teatro pasirodymams ir viešosioms bausmėms, kuriame galėjo būti iki 12 000 žiūrovų. Pastatytas II a. Čia 259 m. buvo įvykdyta pirmoji Pirėnuose viešoji krikščionių bausmė.
  • Cirkas - statinys skirtas žirgų lenktynėms
  • Romos vietininko (Pretori Roma) rūmai
  • Forumas (I a.)
  • Akvedukas (Ferreres Aqueduct arba Pont del Diable, I a. pr. m. e.)

Istorijos muziejus (Museu ď Historia). Muziejaus ekspozicijoje daugiau nei 25 000 eksponatų - Taragonos kultūrinio ir ekonominio klestėjimo laikotarpio liudininkų.

Taragonos nacionalinis archeologinis muziejus (Museu Arqueologic). Įsikūręs išlikusių romėnų pastatų likučiuose dabartinėje Karališkoje aikštėje (Plaza del Rey) ir dabar vadinamas "Pilato rūmais" arba "El Pretorio". Viduramžiais statinys naudotas kaip Aragono karalių rezidencija. 1813 m. sugriautas prancūzų. Dalis didžiųjų ciklopinio mūro sienų pagrindų šalia Cuartel de Pilatos kaip manoma yra ankstesni už romėnus.

Senovinių ginklų muziejus.

Pirmųjų krikščionių nekropolis (III-V a.)

Paminklas 1811 m. didvyriams.

Katedra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia 392 m. pastatytos senosios bažnyčios 1171 metais pradėta statyti Šventosios Marijos katedra. Statybos užsitęsė iki 1331 m.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste 1886 metais įkurtas C. Gimnàstic de Tarragona futbolo klubas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Silvia Orvietani Busch (2001). Medieval Mediterranean Ports: The Catalan and Tuscan Coasts, 1100 to 1235. BRILL. ISBN 90-04-12069-6.
  2. britannica.com Tarragona
  3. Neil M. Heyman Suchet, Louis Gabriel. In: Gregory Fremont-Barnes (ed.) The Encyclopedia of the French Revolutionary and Napoleonic Wars. Vol.3. Oxford, 2006. P.957.