Medina Azahara – Vikipedija

Medina Azahara
مدينة الزهراء‎ Madīnat az-Zahrā

Medina Azahara
Koordinatės	37°53′10″ š. pl. 4°52′04″ v. ilg. / 37.88611°š. pl. 4.86778°r. ilg. / 37.88611; 4.86778Koordinatės: 37°53′10″ š. pl. 4°52′04″ v. ilg. / 37.88611°š. pl. 4.86778°r. ilg. / 37.88611; 4.86778
Vieta	Ispanija, Andalūzija
Regionas	Al-Andalusija
Istorija
Pastatytas	X a.
Laikotarpis	viduramžiai
Tauta	maurai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1560

Medina Azahara (arab. مدينة الزهراء = Madīnat az-Zahrā; Švytintis miestas) – senovinis Islamo pasaulio maurų miestas, kuris buvo įsikūręs Al-Andaluzijoje, dabartinėje Ispanijos teritorijoje. 2018 m. įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas su rūmų kompleksu pastatytas X a. Kordobos kalifato valdovo Abdurachmano III Kordobos miesto vakaruose. Buvo Al-Andalusijos provincijos sostinė, kalifato politinės galybės simbolis. Jo sūnus Hakamas II išplėtė miestą, bet po jo mirties miestas prarado savo svarbą. 1010 m. išgrobstytas bei sudegintas pilietinio karo metu ir po to apleistas. Ilgainiui užpustytas smėlio. XX a. pradžioje pradėti kasinėjimo darbai. Išlikę senoviniai keliai, tiltai, pastatai, dekoruotos sienos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūmų griuvėsiai
Rūmų griuvėsiai
Skulptūra
Skulptūra

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje

Galisija, Astūrija ir Kantabrija	Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009)

La Riocha ir Baskija	San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Kastilija	Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021)

Aragonas	Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija)

Katalonija ir Valensija	Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000)

Estremadura	Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993)

Andalūzija	Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018)

Salos	Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019)

Nematerialaus paveldo objektai