San Miljan de la Kogolijos vienuolynai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 42°20′00″š. pl. 2°52′00″r. ilg. / 42.333333°š. pl. 2.866667°r. ilg. / 42.333333; 2.866667

San Miljan de la Kogolijos vienuolynai
Pasaulio paveldo sąrašas

Monasterio-de-Suso.rafaniet.jpg
San Miljano Aukštutinis vienuolynas
Vieta Flag of Spain.svg Ispanija, La Riocha
Tipas Kultūrinis
Kriterijus II, IV, VI
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 805
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1997  (21 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: San Miljan de la Kogolijos vienuolynaiVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

San Miljan de la Kogolijos vienuolynai stūkso šiaurės rytų Ispanijoje, La Riochos provincijoje, San Miljan de la Kogolijos kaime. Tai VI a. San Miljano Aukštutinis (isp. Monasterio de San Millán de Suso) ir XI a. San Miljano Žemutinis (Monasterio de San Millán de Yuso) vienuolynai, 1997 m. įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Aukštutinis vienuolynas
Žemutinis vienuolynas

Ispanų raštijos lopšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienuolynų vardai Suso ir Yuso senąja kastilų kalba reiškia atitinkamai „aukštutinis“ ir „žemutinis“. Aukštutinis vienuolynas yra senesnis, tikima, pastatytas vietoje, kur gyveno šventasis San Miljanas. Pastatai sumūryti iš smiltainio, yra būdingos romanų ir arabų architektūros. Taip pat Suso žinomas kaip vieta, kur buvo užrašyti pirmieji ispanų ir baskų kalbų sakiniai. UNESCO pripažįsta Suso kaip šiuolaikinės ispanų šnekamosios ir rašomosios kalbų gimimo vietą. Vienuolyno bibliotekoje saugomas senovinių rankraščių ritinių archyvas. Lotyniškas tekstas su ispanų ir baskų žodžių frazėmis yra žinomas kaip Glosas Emilianenses. 1977 m. vienuolyne buvo minimas ispanų kalbos gimimo tūkstantmetis. Taip pat Suso vienuolynas svarbus ir tuo, jog netolimame Berceo kaime gimė pirmasis ispanų poetas Gonzalo de Berceo. Jis XIII a. buvo palaidotas vienuolyno bažnyčios kriptoje.

Piligrimystės centrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krikščionybės tradicijos vienuolyne buvo išlaikytos šimtmečius, nuo šventojo San Miljano laikų, net ir valdant musulmonams. Tačiau vienuolinis gyvenimas pakito: nuo seno Suso vienuoliai buvo atsiskyrėliai, o vėliau įsikūrusiame Yuso vienuolyne susibūrė benediktinų bendruomenė. Suso vienuolynas buvo apleistas XIX a. Kuriam laikui Yuso vienuolynas taip pat buvo ištuštėjęs XIX a., tačiau buvo vėl atgaivintas. Dabar čia gyvuoja vienuolių augustinų bendruomenė, o dalis vienuolyno yra paversta viešbučiu. Abu vienuolynai yra žinomi piligrimystės centrai. Šiandien San Miljanas pritraukia piligrimų ir iš atokiau praeinančio Šv. Jokūbo kelio.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]