Tanis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tanis
Tanis 025.JPG
Amono šventyklos Tanyje liekanos

Tanis
Koordinatės: 30°58′37″ š. pl. 31°52′48″ r. ilg. / 30.97694°š. pl. 31.88000°r. ilg. / 30.97694; 31.88000Koordinatės: 30°58′37″ š. pl. 31°52′48″ r. ilg. / 30.97694°š. pl. 31.88000°r. ilg. / 30.97694; 31.88000
Vieta: Egiptas
Regionas: Žemutinis Egiptas
Adm. vienetas: Am-Pehu (19-as nomas)
Istorija
Pastatytas: 1 tūkstantmetis pr. m. e.
Tauta: egiptiečiai
Informacija
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Tanis (sen. gr. Τάνις, sen. egip. Džanet, Biblijoje − Zoanas, dabar San al Hadžaras) – senovės Egipto miestas Nilo deltoje, 19-ojo Žemutinio Egipto nomo sostinė ir Egipto sostinė Trečiojo tarpuvaldžio metu (apie 1081–711 m. pr. m. e.).

Tanyje buvo aptikta radinių iš Senosios ir Viduriniosios Egipto karalysčių laikų, taip pat iš Ramzio II Naujosios karalystės laikų, tačiau jie visi yra atvežtiniai. Vienu metu Tanio vietovė tapatinta su Ramzio II sostine, Piramzio miestu, tačiau vėlesni atradimai nurodė kitą Piramzio vietą. Tanio vietovė iš pradžių priklausė Žemutinio Egipto tryliktajam nomui, po to − keturioliktajam Viduriniosios karalystės laikais. Vėliau miestas tapo devynioliktojo nomo sostine.

Tanio miestas tikriausiai išaugo valdant Ramziui XI. Smendis (apie 1081−1055 m. pr. m. e.) pavertė Tanį uostu po Piramzio miesto sunykimo. Smendis tikriausiai buvo palaidotas Tanyje, nes jame rasta viena iš faraono kanopų. Ankstyviausi išlikę Tanio pastatai datuojami Psusenio I (apie 1039−991 m. pr. m. e.) laikais, kai faraonas pastatė sieną aplink Amono šventyklą iš Piramzio liekanų. Vėlesni 21 ir 22 dinastijų faraonai plėtė šventyklos kompleksą. Tanio reikšmė pradėjo menkti VIII a. pr. m. e. pabaigoje, kai kušitų valdovas Šabaka perkėlė sostinę į Memfį ir kiek toliau į rytus išaugo Peluzijaus miestas. 30-osios dinastijos faronas Nektanebas I buvusius Amono šventyklos statinius ardė tam, kad sukurti dirbtinį šventąjį ežerą. Už Amono šventyklos sienos buvo mažesnė šventykla, dedikuota Nut ir Chonsu, kurioje taip pat buvo garbinama Astartė. Statybos mieste tęsėsi Ptolemėjų (332−30 m. pr. m. e.) laikais, tačiau prasidėjus romėnų laikotarpiui miestas sunyko ir virto mažu kaimu, kuris galutinai apleistas vietovę VII a. užkariavus arabams.

Vietovę 1860−1880 m. tyrė Ogiustas Marjetas, 1883−86 m. − Flindersas Pytris ir 1921−51 m. − Pjeras Montė. Pastarasis 1939 m aptiko senovėje neišplėštą Psusenio I kapą su auksine faraono mumijos kauke ir sidabriniu karstu. Šis kapas buvo viso faraonų kapų komplekso dalis, kuriame taip pat palaidoti faraonai Amenemopas, Osorkonas II ir Šešonkas III.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 282
  • The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 348
  • Encyclopaedia Britannica, 2013 06 28