Nedžefet-Pehu
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Nedžefet-Chent nomas ὁ Λυκοπολίτης νομός | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Senovės Egiptas | |||
| Dalis | Aukštutinis Egiptas | |||
| Administracinis centras | Kis | |||
Nedžefet-Pehu nomas (egip.: nDft phtt, pasenęs skaitymas – Atef-Pehu), (Antrasis) Likopolio nomas (gr. ὁ Λυκοπολίτης νομός, lot. Nomos Lycopolites posterior) – Senovės Egipto (nuo III tūkst. pr. m. e.), 30 m. pr. m. e.-307 m. ir Romos Egipto provincijos administracinis teritorinis vienetas, priklausęs Aukštutiniam Egiptui ir žymėtas numeriu 14. Jo pavadinimas buvo susideda iš žodžių „nedžefeto medis“ (Pistacia terebinthus) ir „žemutinis“, dėl to nomas dar vadinamas Žemutiniu nedžefeto nomu.
Sostinė (niwt) buvo Kis (dab. Kisas, Ptolemėjų laikų Kusai) vakariniame Nilo krante. Pats nomas buvo į vakarus nuo pagrindinės Nilo upės vagos, nors valdė šiek tiek teritorijų ir rytiniame krante, ir apėmė dalį dabartinės Asjuto muchafazos. Pietuose buvo Atefet (12) ir Nedžefet-Chent (13), o šiaurėje – Unet (15) nomai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gali būti, kad nomas seniausiais laikais buvo apjungtas kartu su 13-uoju nomu, ir tik vėliau jie atskirti į aukštutinį ir žemutinį. Jo ilgis siekė 3 iteru (apie 31 km), o plotas – apie 6 cha-ta (apie 16 ha). Nuo pat įkūrimo administracinis centras buvo Kis, kuriame garbinta meilės ir vaidsingumo deivė Hator.
Nomas panaikintas 307 m., įdiegiant Egipte ir visoje Romos imperijoje administracinių vienetų pagi sistemą.
