Machedž

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Machedž nomas
ὁ Ἀντινοοπολίτης νομός
E28
III tūkst. pr. m. e. – 307
GD-EG-Nomes de Haute-Égypte.jpg
Nr. 16 žemėlapyje
Valstybė: Senovės Egiptas
Dalis: Aukštutinis Egiptas
Administracinis centras: Chebenu
Antinopolis

Machedž nomas (egip.: mAḥḏ, pasenęs skaitymas – Mech-Machet), Antinopolio nomas (gr. ὁ Ἀντινοοπολίτης νομός, lot. Nomos Antinoopolites) – Senovės Egipto (nuo III tūkst. pr. m. e.), 30 m. pr. m. e.-307 m. ir Romos Egipto provincijos administracinis teritorinis vienetas, priklausęs Aukštutiniam Egiptui ir žymėtas numeriu 16. Jo pavadinimas užrašomas simboliu „oriksas“ (Oryx leucoryx), dėl to nomas dar vadinamas Orikso nomu (žinomas ir kaip Gazelės, Antilopės nomas).

Sostinė (niwt) buvo Chebenu (dab. Kom el-Ahmar, spėjamas Ptolemėjų laikų Alabastropolis) rytiniame Nilo krante. Kiti svarbūs miestai buvo Speos Artemidos, Menat-Chufu, Akoris, Beni Hasanas. Pats nomas buvo abipus pagrindinės Nilo upės vagos, ir apėmė dalį dabartinės Minjos muchafazos. Pietuose buvo Unet (15), o šiaurėje – Anpu (17) nomai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nomas minimas nuo Senosios karalystės. Jo ilgis siekė 4 iteru (apie 42 km), o plotas – apie 7 cha-ta (apie 19 ha). Nuo pat įkūrimo administracinis centras buvo Chebenu miestas, kuriame garbintas Horas, Chnumas, Pachet, Hekat. Pasak mitologijos, būtent čia vyko lemiama kova tarp Horo ir Seto, kurią laimėjo Horas.

Pirmuoju suirutės laikotarpiu nomas pripažino šiauriau buvusio Herakleopolio valdžią. Vidurinės karalystės laikotarpiu vietos nomarchai sudarė atskirą dinastiją, kurios atstovai gerai sutarė su faraonais, ir turėjo nemažą autonomiją. Antruoju tarpuvaldžiu jis pripažino Avario hiksų viešpatavimą.

Ptolemėjų ir romėnų laikais nomo teritorija truputį praplėsta, ir į jį įėjo nauji miestai Antinopolis ir Speos Artemidos. Antinopolis tapo nomo sostine. Nomas panaikintas 307 m., įdiegiant Egipte ir visoje Romos imperijoje administracinių vienetų pagi sistemą.