Chonsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis straipsnis - apie dievybę. Apie to paties pavadinimo mėnesį, žiūrėkite straipsnį Pašonsas
Senovės Egipto dievybė:
Chonsas (hnsw)
Khonsu as falcon.svg
Užrašymas:
Aa1
n
O34
M23 G45 G7
Klasė: Lunarinė dievybė
Globoja: laiką, matematiką
Tėvai: Amonas ir Muta
Garbinimo centras: Tėbai
Gyvūnas: vanagas, babuinas

Chonsas (Khonsas „praeinantis“) egiptiečių mitologijojemėnulio, vaisingumo, laiko ir skaičiavimo dievas. Chonsas – likimo lėmėjas. Keleivis, judantis dangaus skliautais, egzorcistas, visų tamsos galių kosminis nugalėtojas. Vėlesniais laikais (ypač valdant Ptolemėjams) pagarsėjo kaipo gydantis dievas.

Vaizduojamas vaiku su vanago galva, su dviejų mėnulių – pilnatis tarp jaunaties ragų – karūna. Kartais Chonsas vaizduotas jaunuoliu, laikančiu faraono lazdą, su menato vėriniu. Taip pat buvo vaizduojamas žąsimi, avinu ar dviem krokodilais. Chonso šventasis gyvūnas babuinas, kuris senovės egiptiečių buvo laikomas mėnulio gyvūnu.

Vykstant sinkretizmui Chonsas susiliejo su kitais senovės egiptiečių panteono dievais, daugiausiai su Totu.

Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chonsas priklauso triadai – tėvas Amonas – motina Muta – jų sūnus Chonsas. Chonso kulto centras buvo Tėbai, tačiau šis kultas buvo paplitęs ir kituose miestuose bei namuose, kur atsirado Chonso hipostazės.

Mitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujosios Karalystės laikų (apie 15801070 m. pr. m. e.) pasakojime „Valdovo duktė iš Bachtanės“ minima, kad Chnumas pasiuntė „Chonsą – likimo lėmėją“ į tolimą kraštą Bachtanę, kad išgydytų vietinio valdovo dukterį.

Graikų mitologijoje Chonsą tapatino su Herakliu.

Vikiteka