Mėlynasis banginis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Balaenoptera musculus
Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus)
Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus)
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Banginiai
(Wikispecies-logo.svg Cetacea)
Šeima: Raukšlėtieji banginiai
(Wikispecies-logo.svg Balaenopteridae)
Gentis: Balaenoptera
(Wikispecies-logo.svg Balaenoptera)
Rūšis: Mėlynasis banginis
(Wikispecies-logo.svg Balaenoptera musculus)
Binomas
Balaenoptera musculus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas

Mėlynasis banginis (lot. Balaenoptera musculus, angl. Blue Whale, vok. Blauwal) – raukšlėtųjų banginių (Balaenopteridae) šeimos žinduolis.

Sandara[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Greta universiteto sumontuotas skeletas

Mėlynasis banginis užauga iki 33 m ilgio ir 150 tonų. Tai didžiausias žinomas kada nors Žemės istorijoje egzistavęs gyvūnas (didžiausi dinozaurai užaugdavo iki 90 tonų)[2]. Išnykusi milžiniška žuvis Leedsichthys galbūt pasiekdavo šio banginio dydį, tačiau apie ją labai mažai žinoma.[3]

Skirtinigai nuo gana "kresno" sudėjimo smulkesnių banginiu, kūnas lieknas. Oda šviesiai pilkos spalvos su melsvu atspalviu, turi šiek tiek plaukų. Suaugusio banginio burnoje būna apie 300 maždaug metro ilgio raginių juostelių (banginio ūsų). Jie padeda košti vandenį ir sudaryti daugiausia iš keratino, panašiai kaip ir žmonių plaukai bei nagai. [4] Ryklė gana siaura, banginis negali praryti nieko didesnio nei pliažo kamuolys. [5] Smegenys kaip tokiam dideliam gyvūnui palyginti mažos (apie 7 kg). [6]

Užpakalinėje kūno dalyje, prie uodegos, yra mažas nugaros pelekas. Trumpą laiką gali pasiekti iki 50 km/h greitį tačiau paprastai plaukia maždaug 20 km/h greičiu.

Ekologija[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Maitinasi smulkiais vėžiagyviais, kurių gali suėsti daugiau kaip 6 tonas. Prieš gimdant mėlynieji banginiai migruoja į šiltesnius vandenis. Gimęs jauniklis yra 7 m ilgio ir sveria 2,5 tonos - tiek kiek visiškai užaugęs begemotas. [7] Jauniklis žindomas 6-8 mėnesius, per dieną išgeria apie 400 litrų pieno. Mėlynieji banginiai gyvena pavieniui, poromis arba motinos kartu su jaunikliais. Jie nekuria didelių bendruomenių, sutinkamų kitose bangininių rūšyse. Manoma, kad gali gyventi iki 80 metų (vėliausiai tas pats banginis buvo stebėtas po 34 metų). Gamtoje vienintelis jų priešas yra orka, kurios paliktų randų aptinkama banginių kūnuose. Kaip dažnai orkoms pavyksta įveikti banginį, nėra žinoma.

Garsai[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Mėlynieji banginiai skleidžia žmogui girdimus garsus, kurie neretai susideda iš keleto „natų“. Tiksli šių garsų paskirtis nėra žinoma, tai gali būti bendravimo signalai.

Garso įrašai[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Atlanto vandenynas Ramusis vandenynas
šiaurės rytai
vakarai
pietūs

Medžioklė ir išnaikinimas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Dėl dydžio, greičio ir todėl, kad užmuštas nuskęsta, mėlynąjį banginį sėkmingai sumedžioti daug sunkiau nei mažesnes rūšis. Pirmiesiems banginiautojams tai retai pavykdavo. Jie daug labiau mėgo medžioti mažesnius ir lėtesnius tikruosius banginius. Tačiau pradėjus naudoti garo mašinomis varomus laivus ir paraku užtaisomas harpūnines patrankas sėkmės galimybės labai padidėjo; 1930–31 metų sezoną vien Arktikos srityje buvo sumedžioti 29 400 banginiai. Pirmieji apribojimai įvesti 1946 metais, visiškai liautasi medžioti 1970 m. Šiuo metu mėlynieji banginiai yra labai išnaikinti, todėl saugomi. Išlikę ne daugiau nei 0,15 % pradinės populiacijos.

Šiuo metu mėlynasis banginis panaudojamas banginių stebėjimo versle (kaip stebimas gyvūnas).[8] [9] [10]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Balaenoptera musculus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2011-10-26. 
  2. „What is the biggest animal ever to exist on Earth?“. How Stuff Works. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. 
  3. "Biggest Fish Ever Found" Unearthed in U.K“. News.nationalgeographic.com. October 1, 2003. Nuoroda tikrinta 2008-11-03. 
  4. „Size and Description of the Blue Whale Species“. Whale and Dolphin Conservation Society. Suarchyvuotas originalas 1 October 2007. Nuoroda tikrinta 15 June 2007. 
  5. Blue Planet: Frozen seas (BBC documentary)
  6. Tinker, Whales of the World (1988, p. 76).
  7. „American Cetacean Society Fact Sheet – Blue Whales“. Suarchyvuotas originalas 11 July 2007. Nuoroda tikrinta 20 June 2007. 
  8. „Alfaguara project“ (PDF). Rufford Small Grant s Foundation. January 2008. Nuoroda tikrinta 1 April 2012. 
  9. Gehan de Silva Wijeyeratne. „Is southern Sri Lanka the world's top spot for seeing Blue and Sperm whales?“. Wildlife Extra.com. Nuoroda tikrinta 15 April 2011. 
  10. „Blue Whales arrive in Geographe Bay“. Whale watching & Deep sea fishing charters in South West Australia. Nuoroda tikrinta 14 May 2015. 

Vikiteka