Bežandžiai

Agnatha
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata) Antklasis: Bežandžiai ( Agnatha)
Klasės
Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi) Miksiniai apskritažiomeniai (Pteraspidomorphi)

Bežandžiai (Agnatha) – primityviausi stuburiniai gyvūnai, neturintys žandų aparato ir porinių galūnių. Burna pritaikyta siurbti smulkų maistą arba įsikibti į auką. Iki mūsų dienų išliko tik nedidelė grupė labai pakitusių bežandžių – nėgės ir miksinos, kurios dabar skirstomos į dvi klases:

• Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi). Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės jų rūšys:
  • Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae)
  • Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
  • Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
  • Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
• Miksiniai apskritažiomeniai (Pteraspidomorphi). Lietuvos vandenyse negyvena.

Šių klasių atstovai – priedugnio gyventojai, paplitę jūrose ir gėluose vandenyse, kai kurie plėšrūs, kiti – ektoparazitai. Jų kūnas gyvatiškas, labai gleivėtas (odoje yra daug vienaląsčių gleivinių ląstelių).

Nėgės išorinė sandara

Anatomija

Bežandžių skeletas kremzlinis. Bežandžių nervų sistema primityvi. Nugaros nervų pilvinė ir nugarinė šaknelės, kaip ir bekaukolių, nesusijungia į vieną nervą. Bežandžių žarnynas tiesus, be kilpų.

Nuorodos

• vddb.library.lt / Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Zoologijos katedra. NĖGIŲ VINGILIŲ (PETROMYZONTIDAE) PAPLITIMAS IR BŪKLĖ LIETUVOS UPĖSE, Roberto Staponkaus Zoologijos magistro darbas. Mokslo vadovas: Doc. dr. E. Bukelskis VILNIUS, 2010