Chorda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Chorda (< sen. gr. χορδή 'styga') – per chordinių organizmų kūną einanti atraminė nugaros styga; pradmuo, nuo kurio pradeda vystytis griaučiai. Ją turi žmogus ankstyvoje gemalo stadijoje. Chorda yra svarbiausias chordinių tipo požymis.

Chorda yra stangri, lanksti, nesegmentuota. Ji susidaro iš žarnyno vamzdelio nugarinės sienelės.[1] Chordos ląstelėse daug vakuolių, ją dengia skaidulinis dangalas. Daugelis stuburinių gyvūnų chordą turi tik gemalo tarpsnyje – vėliau iš jos susidaro stuburas. Tik kai kurie primityvūs chordiniai gyvūnai išlaiko chordą visose savo vystymosi tarpsniuose – gaubtagyviai, iešmučiai, apskritažiomeniai, dalis žuvų (dvikvapės, eršketinės).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Хорда,Большая советская энциклопедия, T. XXIX (Чаган—Экс-ле-Бен). – Москва: Советская энциклопедия, 1978
  2. Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Chorda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003