Stepanas Erzia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stepanas Erzia

Stepanas Dmitrievičius Erzia (Nefiodovas) (rus. Степа́н Дми́триевич Э́рьзя (Нефёдов); 1876 m. spalio 27 d. – 1959 m. lapkričio 24 d.) – mordvių skulptorius, kuris gyveno Rusijoje ir Argentinoje. Erzia pasirinko savo pseudonimą iš gimtosios etninės erzių grupės.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stepanas Erzia gimė 1876 m. spalio 27 d. Bajeve, Alatyryje Uiezde, Simbirsko gubernijoje, Rusijos imperijoje. 1892 m. jo šeima persikėlė į Alatyrą. Stepanas čia tapo įvairių tapybos studijų mokinys. 1839–1897 m. gyveno Kazanėje, staliaus krautuvėje, vėliau pas P. A. Kovalinskį tapybos studijoje. Tuo metu Erzia dekoravo bažnyčias įvairiuose miestuose ir kaimuose, esančiuose prie Volgos upės ir lankė Kazanės meno mokyklą.

1902–1906 m. studijavo Maskvos piešimo, skulptūros ir architektūros mokykloje, dalyvavo mokyklos studentų parodose. 1906–1914 m. gyveno Italijoje ir Prancūzijoje. 1909 m. turėjo parodų Venecijoje ir Milane, Paryžiuje 1912 m.


1914 m. sugrįžo į Rusiją ir 1918 m. persikėlė į Jekaterinburgą, kur kūrė meninius monumentinius darbus. 1921 m. persikėlė į Novorosijską, po to į Batumį. Gyvendamas ten sukūrė Lenino, Karlo Markso ir Frydricho Engelso ir kitų Gruzijos asmenybių portretus. 1923 m. gyveno Baku, kur kūrė paminklinį meną.

1926 m. sovietų valdžia nusprendė išsiųsti Stepaną Erzią į užsienį „skleisti sovietų meno žinių“.

1927–1950 m. jis dirbo Buenos Airėse, kūrė portretus Leninui, Mozei, Levui Tolstojui ir Bethovenui.

Stepanas Erzia mirė 1959 m. Maskvoje ir buvo palaidotas Saranske, Mordovijos sostinėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka