Spekuliatyvioji literatūra
Spekuliatyvioji literatūra – plati grožinės literatūros kategorija, apimanti žanrus, kurių elementai neegzistuoja tikrovėje, istorijoje, gamtoje ar dabartinėje visatoje. Tokia fantastika apima įvairias antgamtinių, futuristinių ir kitų vaizduotės sričių temas. Šiai kategorijai priskiriami žanrai, be kita ko, apima mokslinę fantastiką, maginę fantastiką, siaubo, superherojų, alternatyviąją istoriją, utopinę ir distopinę fantastiką, antgamtinę fantastiką, taip pat jų derinius (pvz., mokslinę maginę fantastiką).[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spekuliatyvioji literatūra kaip kategorija apima tiek senovinius kūrinius, tiek paradigmą keičiančius ir neotradicinius XXI a. kūrinius.[2][3] Spekuliatyviosios literatūros bruožai atpažįstami senesniuose kūriniuose, kurių autorių intencijos ar vaizduojamų istorijų socialiniai kontekstai dabar jau žinomi. Pavyzdžiui, senovės graikų dramaturgas Euripidas (apie 480–406 m. pr. m. e.), kurio pjesė „Medėja“, regis, papiktino Atėnų publiką, kai jis samprotavo, kad titulinė šamanė Medėja nužudė savo vaikus, o ne kad juos nužudė kiti korintiečiai jai išvykus.[4] Be to, įtariama, kad Euripido pjesė „Hipolitas“, kurioje naratyviai pristatoma meilės deivės Afroditės asmenybė, sukėlė tuometinės publikos nepasitenkinimą, nes jo vaizduojama Fedra buvo laikoma pernelyg geidulinga.[5]
Spekuliatyviosios literatūros kūrimas bendrąja prasme – hipotetinės istorijos, paaiškinimų ar ahistorinio pasakojimo – taip pat priskiriamas tariamai negrožinės literatūros autoriams nuo pat Herodoto iš Halikarnaso (V a. pr. m. e.) veikalo „Istorija“[6][7][8] ir jau buvo ir praktikuojamas, ir redaguojamas ankstyvųjų enciklopedijų autorių, tokių kaip Sima Čianis.[9][10]
Šie pavyzdžiai pabrėžia, kad daugelis kūrinių, dabar laikomų tyčine ar netyčine spekuliatyviąja literatūra, atsirado gerokai anksčiau nei žanro terminas. Jo sąvoka plačiąja prasme atspindi tiek sąmoningą, tiek pasąmoningą žmogaus psichologijos aspektą įprasminant pasaulį ir reaguojant į jį, kuriant vaizduotę, išradingumą ir meninę išraišką. Tokios išraiškos gali prisidėti prie praktinės visuomenės pažangos per tarpasmeninę įtaką, socialinius ir kultūrinius judėjimus, mokslinius tyrimus ir pažangą bei mokslo filosofiją.[11][12][13]
„Spekuliatyviosios literatūros“ sąvoką, reiškiančią nepasitenkinimą tradicine ar įsitvirtinusia moksline fantastika, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje išpopuliarino Judith Merril, taip pat kiti rašytojai ir redaktoriai. Tačiau maždaug aštuntojo dešimtmečio viduryje ši sąvoka nustota vartoti.[14]
2000-aisiais šis terminas pradėtas vartoti plačiau, kaip patogus bendras terminas žanrų grupei įvardyti. Tačiau kai kurie rašytojai, pavyzdžiui, Margaret Atwood, ir toliau išskiria „spekuliatyviąją literatūrą“ būtent kaip „be marsiečių“ tipo mokslinę fantastiką, „apie dalykus, kurie tikrai gali nutikti“.[15]
Žanrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spekuliatyvioji literatūra gali turėti vieno ar daugiau šių žanrų elementų:
| Žanras | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Maginė fantastika | Tai elementai ir būtybės, kilę iš tradicinių istorijų arba įkvėpti tradicinių istorijų, pavyzdžiui, mitinės būtybės (drakonai, elfai, nykštukai ir laumės), magija, burtai, eliksyrai ir t. t. | Žiedų valdovas, Dungeons and Dragons, The Legend of Zelda, Haris Poteris, Ledo ir ugnies giesmė |
| Mokslinė fantastika | Tai technologijos ir kiti elementai, kurie neegzistuoja realiame gyvenime, bet gali būti sukurti ar atrasti ateityje dėl mokslo pažangos, pavyzdžiui, pažangūs robotai, tarpžvaigždinės kelionės, ateiviai, kelionės laiku, mutantai ir kiborgai. Daugelio mokslinės fantastikos istorijų veiksmas vyksta ateityje. | Kopa, 2001 m. kosminė odisėja, Juodasis veidrodis, Bėgantis skustuvo ašmenimis, Jūros periodo parkas |
| Siaubo | Dėmesys sutelkiamas į siaubą keliančias istorijas. Blogiukai gali būti antgamtiniai, pavyzdžiui, pabaisos, vampyrai, vaiduokliai ir demonai, arba žemiški žmonės, pavyzdžiui, psichopatai ir žiaurūs žudikai. Dažnai būna smurto ir mirties. | Košmaras Guobų gatvėje, Resident Evil, Frankenšteinas, Švytėjimas |
| Utopija | Veiksmas vyksta labai pageidaujamoje visuomenėje, kuri dažnai pristatoma kaip pažangi, laiminga, protinga ar net tobula arba neturinti problemų. | Sala |
| Distopija | Veiksmas vyksta labai nepageidaujamoje visuomenėje, kurioje dažnai vyrauja griežta kontrolė, smurtas, chaosas, smegenų plovimas ar kiti neigiami elementai. | Puikus naujas pasaulis, 1984-ieji, Bado žaidynės |
| Alternatyvioji istorija | Dėmesys sutelkiamas į istorinius įvykius, tarsi jie būtų įvykę kitaip, ir jų reikšmę dabarčiai. | Žmogus aukštoje pilyje, Negarbingi šunsnukiai, Wolfenstein |
| Apokaliptinis | Veiksmas vyksta prieš didžiulę pasaulinę katastrofą ir jos metu, paprastai prieš pandemiją, itin didelio masto stichinę nelaimę arba branduolinį holokaustą. | 2012, Pasaulių karas, Diena po rytojaus |
| Postapokaliptinis | Dėmesys sutelkiamas į išgyvenusiųjų grupes po didžiulių pasaulinių nelaimių. | Vandens pasaulis, Fallout, Metroid Prime |
| Superherojų | Pagrindinis dėmesys skiriamas superherojams (t. y. nepaprastų gebėjimų ar galių turintiems herojams) ir jų kovai su blogio jėgomis, pvz., piktadariais. Paprastai turi mokslinės fantastikos ar fantastikos elementų ir gali būti jų porūšis. | Supermenas, Betmenas, Kapitonas Amerika |
| Antgamtinis | Panašiai kaip siaubo ir fantastikos kūriniuose, juose kaip siužetinės priemonės ar temos naudojami tam tikri įprasto gamtos pasaulio ir materialistinių prielaidų apie jį prieštaravimai. | Bafi, vampyrų žudikė, Keisti dalykai, Vampyro dienoraščiai, San Francisko Raganos, Kiti, Raktas |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Henwood, Belinda (2007). Publishing. Career FAQs. p. 86.
- ↑ Barry Baldwin, Emeritus Professor of Classics, University of Calgary, Fellow of the Royal Society of Canada, "Ancient Science Fiction", Shattercolors Literary Review
- ↑ „逆援助紹介PARADOX!“. paradoxmag.com. Suarchyvuotas originalas 2010-07-28.
- ↑ This theory of Euripides' invention has gained wide acceptance. See (e.g.) McDermott 1989, 12; Powell 1990, 35; Sommerstein 2002, 16; Griffiths, 2006 81; Ewans 2007, 55.
- ↑ See, e.g., Barrett 1964; McDermott 2000.
- ↑ Herodotus and Myth Conference, Christ Church, Oxford, 2003
- ↑ John M. Marincola, Introduction and Notes, The Histories by Herodotus, tr. Aubrey De Sélincourt, 2007
- ↑ Lendering, Jona. „Herodotus of Halicarnassus“. Livius.org. Suarchyvuotas originalas 2013-01-18. Nuoroda tikrinta 2013-02-10.
- ↑ Stephen W. Durrant, The cloudy mirror: tension and conflict in the writings of Sima Qian, 1995
- ↑ Craig A. Lockard, Societies, Networks, and Transitions: A Global History: To 1500, 2007, p 133
- ↑ Heather Urbanski, Plagues, apocalypses and bug-eyed monsters: how speculative fiction shows us our nightmares, 2007, pp 127
- ↑ Sonu Shamdasani, Cult Fictions: C.G. Jung and the Founding of Analytical Psychology, 1998
- ↑ Relativity, The Special and the General Theory by Albert Einstein (1920), with an introduction by Niger Calder, 2006
- ↑ „New Wave“. Virtual.clemson.edu. Suarchyvuotas originalas 2013-01-22. Nuoroda tikrinta 2013-02-10.
- ↑ Atwood, Margaret (2011). In Other Worlds: SF and the Human Imagination. New York: Nan A. Talese/Doubleday. p. 6. ISBN 978-0-385-53396-6.