Bėgantis skustuvo ašmenimis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bėgantis skustuvo ašmenimis
Blade Runner poster.jpg
Pavadinimas Blade Runner
Kilmės šalis JAV
Režisierius Ridley Scott
Scenaristas (-ai) Hampton Fancher,
David Peoples
Kompozitorius Vangelis
Vaidina Harrison Ford
Rutger Hauer
Sean Young
Brion James
William Sanderson
Edward James Olmos
Metai 1982
Žanras Fantastinis trileris
Pagal knygą Philip K. Dick romaną
Ar androidai sapnuoja elektrines avis?
Trukmė 117 minučių (tarptautinė versija),
115 minučių (režisieriaus versija)
Kalba anglų
IMDb įrašas

Bėgantis skustuvo ašmenimis – režisieriaus Ridlio Skoto (Ridley Scott) mokslinės fantastikos / kiberpanko filmas, lietuviškai dar vadinamas „Likvidatoriumi“, tačiau dažniausiai žinomas originaliu anglišku pavadinimu Blade Runner.

Filmo, kurio premjera įvyko 1982 m. birželio 27 d., veiksmas vyksta 2019 m. lapkritį tamsiame niūriame distopiškame Los Andžele. Scenarijus, kurio autoriai Hampton Fancher ir David Peoples, pagrįstas Filipo Diko (Philip K. Dick) romanu „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“. Filmo garso takelį sukūrė Vangelis.

Pagrindinį veikėją Dekardą vaidina Harisonas Fordas. Filme vaizduojamos ateityje dirbtinai sukurtos protingos būtybės – androidai, vadinami replikantais. Jie dirba pavojingus darbus Žemės kosmoso kolonijose. Tyrell Corporation gaminamų replikantų paskutinė karta „Nexus-6“ atrodo visiškai taip kaip ir žmonės, yra fiziškai stipresni ir greitesni, tačiau neturi empatijos sugebėjimų bei emocijų. Replikantai po maišto Žemėje atsiduria už įstatymų ribų. Už jų išgaudymą Žemėje atsakingi specialūs policijos padaliniai Blade Runners („likvidatoriai“). Šie padaliniai turi sunaikinti išlikusius replikantus.

Ypatingai brutaliai ir klastingai replikantų grupei esančiai Los Andžele sugauti pašaukiamas Dekardas.

Iš pradžių filmas kritikų sutiktas santūriai, o Šiaurės Amerikos žiūrovai nelabai buvo juo susižavėję, nors filmas turėjo pasisekimą Europoje. Nepaisant to, kad nepavyko iškart parduoti daug bilietų į šį filmą, jis greitai įgijo daug fanų ir tapo klasikiniu kultiniu filmu. Per kelerius vėlesnius metus filmas išpopuliarėjo video nuomoje ir tapo kultiniu filmu.[1]

Apie filmą[taisyti | redaguoti kodą]

Filipas Dikas, kurio romano motyvais pastatytas šis filmas, premjeros neišvydo – mirė iki jos likus keliems mėnesiams. Scenarijų filmui rašė Hamptonas Fančeris. Prodiuseris Maiklas Dylis ('Michael Deeley) gavo finansavimą iš įvairių šaltinių (biudžetas 28 mln. USD) ir įtikino režisierių Ridlį Skotą pirmąkart sukurti filmą Amerikoje. Kadangi Skotas buvo nepatenkintas scenarijumi, Deividas Pyplsas jį pataisė.

Sąvoka „bėgantis skustuvo ašmenimis“ (blade runner) atėjo iš Alano E. Nurso romano tuo pačiu pavadinimu. Jo pagrindinis veikėjas – kontrabandininkas. Tačiau pavadinimas – vienintelis dalykas, kurį filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ kūrėjai pasiskolino iš minėtojo romano.

„Bėgančio skustuvo ašmenimis“ kūrėjai idėjų sėmėsi iš įvairių anksčiau pastatytų filmų, pavyzdžiui, Frico LangoMetropolio“.

Polas M. Semonas (Paul M. Sammon) buvo „Cinefantastique“ žurnalo pasiųstas parašyti straipsnio apie „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ kūrimą. Vėliau jis išleido knygą „Juoda ateitis: Bėgančio skustuvo ašmenimis kūrimas“ (Future Noir: The Making of Blade Runner). Filmo gerbėjai ją taip pat vadina „Bėgančio skustuvo ašmenimis Biblija“ (Blade Runner Bible).

Yra šešios šio filmo versijos, tačiau labiausiai žinomos dvi:

  • originali 1982 m. versija;
  • JAV kino teatruose rodyta versija („vietinė versija“ – domestic cut);
  • Dvi darbinės versijos, rodytos išankstinėse peržiūrose ir (kartais) kino festivaliuose. Viena iš jų 1991 m. be Skoto sutikimo išleista kaip „Režisieriaus versija“ (Director’s Cut);
  • 1992 m. Skoto patvirtinta režisieriaus versija.
  • Per televiziją transliuojama versija.

Oficialiojoje režisieriaus versijoje gerokai pakeista pabaiga: lieka neaišku, ar Dekardas žmogus, kas nutiko jam ir Reičelei. Nebėra užkadrinio Dekardo balso, pridėtos dvi naujos scenos. Šia versija Skotas nebuvo visiškai patenkintas, todėl 20002002 m. dar šiek tiek ją pakeitė. Tačiau pastarojo filmo varianto dėl teisinių ginčų žiūrovai taip ir neišvydo.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Kadras iš filmo: niūrus ateities pasaulis su milžiniškais reklamų ekranais

Filmas prasideda Tairelio korporacijos piramidėse, kur Holdenas atlieka Voito-Kampfo empatijos testą (skirtą atpažinti replikantams) naujam darbuotojui Leonui. Leonas dukart šauna į Holdeną.

Los Andžele Dekardas, baigęs karjerą replikantų medžiotojas, yra priverstas eiti susitikti su savo senuoju bosu Brajanu. Policijoje Brajanas papasakoja Dekardui, kad Los Andžele esama pabėgusių replikantų. Kiek pagrasintas Brajano, Dekardas imasi bylos. Jam trumpai pristatomi replikantai: lyderis Rojus, Leonas, Zora ir Pris.

Dekardas siunčiamas į Tairelio korporaciją patikrinti Voito-Kampfo testo su Nexus-6 tipo replikantu. Tairelis iš pradžių pareikalauja atlikti testą su žmogumi ir pasiūlo tai padaryti su Reičele. Dekardas tikrindamas atranda, kad Reičelė – eksperimentinė replikantė, kuriai implantuoti prisiminimai, padedantys kurti emocijas. Dekardas ir Gafas (kitas replikantų medžiotojas) eina į Leono butą, čia randa nuotraukų ir detalę vonioje.

Tuo metu Rojus ir Leonas lankosi pas Čiu – genetiką akių gamintoją, gaminantį akis Nexus-6 replikantams. Rojus įbaugina Čiu, ir šis nurodo jiems Dž. F. Sebastianą, kuris galėtų replikantus nuvesti pas Tairelį. Kol visa tai vyksta, Reičelė aplanko Dekardą jo bute, kad įrodytų esanti žmogus, tačiau išeina verkdama, kai jai paaiškinama, jog jos prisiminimai dirbtiniai.

Dž. F. Sebastianas, genetikas, dirbantis Taireliui, eina namo ir susitinka Pris. Ji nuseka į jo butą. Tuo metu Dekardas sužino, kad rastoji detalė yra dirbtinės gyvatės, sukurtos Abdulo-Ben Hasano. Hasanas nukreipia Dekardą į Taffy Lewis barą, kur jis išvystą Zorą, dalyvaujančią pasirodyme su gyvate. Dekardas prasibrauna į jos persirengimo kambarį, tačiau jai pasiseka pasprukti į žmonių knibždančią gatvę. Dekardas ją seka ir nušauna į nugarą. Įvykio vietoje pasirodo Gafas ir Brajanas. Brajanas pasako Dekardui, kad Reičelė dingo ir ją reikia „išjungti“.

Brajanui ir Gafui išvykus, tolumoje Dekardas pamato Reičelę. Tačiau staiga pasirodęs Leonas išmuša jam iš rankų ginklą ir rengiasi jį užmušti, tačiau Reičelė nušauna Leoną į galvą. Jie grįžta į Dekardo butą.

Tuo metu Rojus ateina į Sebastiano butą ir drauge su Pris jie jį įtikina nuvesti Rojų pas Tairelį. Rojus iš Tairelio pareikalauja padidinti jo gyvenimo trukmę bei atleisti nuodėmes. Negavęs, ko prašo, jis nužudo Tairelį ir Sebastianą.

Brajanas informuoja Dekardą apie žmogžudystes ir įsako patikrinti Sebastiano butą. Dekardas bute užklumpa Pris ir po kovos ją nušauna. Čia pat grįžta Rojus ir įkalina Dekardą bute. Rojus gedi Pris ir vaikosi Dekardą, trokšdamas keršto. Dekardas pameta ginklą, yra priverstas šokti ant kito pastato stogo, tačiau nepataiko ir lieka kaboti ant krašto. Kraštą Dekardas paleidžia, tačiau Rojus sugriebia jo riešą ir išgelbsti. Iškart po to Rojus taikiai miršta – baigėsi jam skirti ketveri metai.

Dekardas grįžta į savo butą ir randa atlapas duris. Viduje randa Reičelę. Jie rengiasi išeiti, Dekardas randa origamį – ženklą, kad Gafas leidžia jiems pasprukti. Dekardas ir Reičelė iškeliauja drauge.

Įtaka ir apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Tamsus kiberpankinis filmo stilius bei futuristinė aplinka įkvėpė ne vieną vėlesnį fantastinį filmą – „Betmeną“, „Robotą policininką“, „Penktąjį elementą“, „Ghost in the Shell“, „Matricą“. Netgi naujieji „Žvaigždžių karų“ filmai turi būti dėkingi „Bėgančiam skustuvo ašmenimis“ už specialiųjų efektų idėjas. Filmas taip pat padarė pastebimą įtaką kompiuterinio žaidimo „Deus Ex“, kurį sukūrė žaidimų dizaineris Warren Spector, vizualiniam apipavidalinimui ir siužetui.[2]

Kartais teigiama, kad šiuo filmu kiberpankas įėjo į populiariąją kultūrą. JAV Nacionalinis filmų registras, atsakingas už vertingų filmų išsaugojimą, 1993 m. nusprendė įtraukti „Bėgantį skustuvo ašmenimis“ į savo sąrašus.[3] Tinklalapyje Rotten Tomatoes filmas įvertintas 92 % teigiamų recenzijų.[4]

Filmas laimėjo šiuos apdovanojimus:

  • 1982 – Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimą už geriausią operatoriaus darbą.
  • 1983 – BAFTA apdovanojimai už geriausią operatoriaus darbą, kostiumų dizainą bei dailininko darbą.
  • 1983 – Hugo apdovanojimas už geriausią draminį filmą.
  • 1983 – Londono kritikų organizacijos apdovanojimai už vaizdo koncepciją bei ypatingus pasiekimus.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sammon, pp. xvi–xviii
  2. Gaming Gurus, Issue 14.04, 2006-04-01, <http://www.wired.com/wired/archive/14.04/gurus.html>. Retrieved on 28 rugpjūčio 2009 
  3. Rapold, Nicolas (2007-10-02), "Aren't We All Just Replicants on the Inside?", The New York Sun, <http://www.nysun.com/article/63805>. Retrieved on 27 liepos 2011 
  4. "Blade Runner (1982)." Rotten Tomatoes. Nuoroda tikrinta 2013-06-02.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sammon, Paul M. (1996), Future Noir: the Making of Blade Runner, London: Orion Media, ISBN 0-06-105314-7

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]