Bėgantis skustuvo ašmenimis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bėgantis skustuvo ašmenimis
Blade Runner poster.jpg
PavadinimasBlade Runner
Kilmės šalisJAV
RežisieriusRidley Scott
Scenaristas (-ai)Hampton Fancher,
David Peoples
KompozitoriusVangelis
VaidinaHarrison Ford
Rutger Hauer
Sean Young
Brion James
William Sanderson
Edward James Olmos
Metai1982
ŽanrasFantastinis trileris
Pagal knygąPhilip K. Dick romaną
Ar androidai sapnuoja
elektrines avis?
Trukmė117 minučių (tarptautinė versija),
115 minučių (režisieriaus versija)
Kalbaanglų
IMDb įrašas

Bėgantis skustuvo ašmenimis – režisieriaus Ridlio Skoto mokslinės fantastikos / kiberpanko filmas, lietuviškai dar vadinamas „Likvidatoriumi“, tačiau dažniausiai žinomas originaliu anglišku pavadinimu Blade Runner.

Filmo, kurio premjera įvyko 1982 m. birželio 27 d., veiksmas vyksta 2019 m. lapkritį tamsiame niūriame distopiškame Los Andžele. Scenarijus, kurio autoriai Hamptonas Fenčeris ir Deividas Pyplsas, pagrįstas Filipo K. Diko romanu „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“. Filmo garso takelį sukūrė Vangelis.

Pagrindinį veikėją Dekardą vaidina Harisonas Fordas. Filme vaizduojamos ateityje dirbtinai sukurtos protingos būtybės – androidai, vadinami replikantais. Jie dirba pavojingus darbus Žemės kosmoso kolonijose. Tyrell Corporation gaminamų replikantų paskutinė karta „Nexus-6“ atrodo visiškai taip kaip ir žmonės, yra fiziškai stipresni ir greitesni, tačiau neturi empatijos sugebėjimų bei emocijų. Replikantai po maišto Žemėje atsiduria už įstatymų ribų. Už jų išgaudymą Žemėje atsakingi specialūs policijos padaliniai Blade Runners („likvidatoriai“). Šie padaliniai turi sunaikinti išlikusius replikantus.

Ypatingai brutaliai ir klastingai replikantų grupei esančiai Los Andžele sugauti pašaukiamas Dekardas.

Iš pradžių filmas kritikų sutiktas santūriai, o Šiaurės Amerikos žiūrovai nelabai buvo juo susižavėję, nors filmas turėjo pasisekimą Europoje. Nepaisant to, kad nepavyko iškart parduoti daug bilietų į šį filmą, jis greitai įgijo daug fanų ir tapo klasikiniu kultiniu filmu. Per kelerius vėlesnius metus filmas išpopuliarėjo video nuomoje ir tapo kultiniu filmu.[1] 2017 m. spalį išėjo filmo tęsinys – „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“.

Apie filmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filipas Dikas, kurio romano motyvais pastatytas šis filmas, premjeros neišvydo – mirė iki jos likus keliems mėnesiams. Scenarijų filmui rašė Hamptonas Fančeris. Prodiuseris Maiklas Dylis (Michael Deeley) gavo finansavimą iš įvairių šaltinių (biudžetas 28 mln. USD) ir įtikino režisierių Ridlį Skotą pirmąkart sukurti filmą Amerikoje. Kadangi Skotas buvo nepatenkintas scenarijumi, Deividas Pyplsas jį pataisė.

Sąvoka „bėgantis skustuvo ašmenimis“ (blade runner) atėjo iš Alano E. Nurso romano tuo pačiu pavadinimu. Jo pagrindinis veikėjas – kontrabandininkas. Tačiau pavadinimas – vienintelis dalykas, kurį filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ kūrėjai pasiskolino iš minėtojo romano.

„Bėgančio skustuvo ašmenimis“ kūrėjai idėjų sėmėsi iš įvairių anksčiau pastatytų filmų, pavyzdžiui, Frico LangoMetropolio“.

Polas M. Semonas (Paul M. Sammon) buvo „Cinefantastique“ žurnalo pasiųstas parašyti straipsnio apie „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ kūrimą. Vėliau jis išleido knygą „Juoda ateitis: Bėgančio skustuvo ašmenimis kūrimas“ (Future Noir: The Making of Blade Runner). Filmo gerbėjai ją taip pat vadina „Bėgančio skustuvo ašmenimis Biblija“ (Blade Runner Bible).

Yra šešios šio filmo versijos, tačiau žinomiausios dvi:

  • originali 1982 m. versija;
  • JAV kino teatruose rodyta versija („vietinė versija“ – domestic cut);
  • Dvi darbinės versijos, rodytos išankstinėse peržiūrose ir (kartais) kino festivaliuose. Viena iš jų 1991 m. be Skoto sutikimo išleista kaip „Režisieriaus versija“ (Director’s Cut);
  • 1992 m. Skoto patvirtinta režisieriaus versija.
  • Per televiziją transliuojama versija.

Oficialiojoje režisieriaus versijoje gerokai pakeista pabaiga: lieka neaišku, ar Dekardas žmogus, kas nutiko jam ir Reičelei. Nebėra užkadrinio Dekardo balso, pridėtos dvi naujos scenos. Šia versija Skotas nebuvo visiškai patenkintas, todėl 20002002 m. dar šiek tiek ją pakeitė. Tačiau pastarojo filmo varianto dėl teisinių ginčų žiūrovai taip ir neišvydo.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Kadras iš filmo: niūrus ateities pasaulis su milžiniškais reklamų ekranais

Filmas prasideda Tairelio korporacijos piramidėse, kur agentas Holdenas atlieka Voito-Kampfo empatijos testą (skirtą atpažinti replikantams) naujam darbuotojui Leonui. Demaskuotas Leonas dukart šauna į Holdeną.

Los Andžele Dekardas, baigęs karjerą replikantų medžiotojas, yra priverstas eiti susitikti su savo senuoju bosu Brajanu. Policijoje Brajanas papasakoja Dekardui, kad Los Andžele esama pabėgusių replikantų. Kiek pagrasintas Brajano, Dekardas imasi bylos. Jam trumpai pristatomi replikantai: lyderis Rojus, Leonas, Zora ir Pris. Replikantų gyvenimo trukmė – 4 metai.

Dekardas siunčiamas į Tairelio korporaciją patikrinti Voito-Kampfo testo su Nexus-6 tipo replikantu. Tairelis iš pradžių pareikalauja atlikti testą su žmogumi ir pasiūlo tai padaryti su Reičele. Dekardas tikrindamas atranda, kad Reičelė – eksperimentinė replikantė, kuriai implantuoti prisiminimai, padedantys kurti emocijas. Dekardas ir kitas replikantų medžiotojas Gafas eina į Leono butą, čia randa nuotraukų ir kelis žvynus vonioje, vieną pasiima kaip pavyzdį.

Tuo metu Rojus ir Leonas lankosi pas Čiu – genetiką akių gamintoją, gaminantį akis Nexus-6 replikantams. Rojus įbaugina Čiu, ir šis nurodo jiems Dž. F. Sebastianą, kuris galėtų replikantus nuvesti pas Tairelį. Kol visa tai vyksta, Reičelė aplanko Dekardą jo bute, kad įrodytų esanti žmogus, tačiau išeina verkdama, kai jai paaiškinama, jog jos prisiminimai dirbtiniai.

Dž. F. Sebastianas, genetikas, dirbantis Taireliui, eina namo ir susitinka Pris, jau laukusią Sebastiano. Ji nuseka į jo butą. Tuo metu Dekardas sužino, kad rastasis žvynas yra dirbtinės gyvatės, sukurtos Abdulo-Ben Hasano. Hasanas nukreipia Dekardą į Taffy Lewis barą, kur jis išvysta Zorą, dalyvaujančią pasirodyme su gyvate. Dekardas prasibrauna į jos persirengimo kambarį, tačiau jai pasiseka pasprukti į žmonių knibždančią gatvę. Dekardas ją seka ir nušauna į nugarą. Leonas visa tai mato savo akimis. Įvykio vietoje pasirodo Gafas ir Brajanas. Brajanas pasako Dekardui, kad Reičelė irgi dingo ir ją reikia „išjungti“.

Brajanui ir Gafui išvykus, tolumoje Dekardas pamato Reičelę. Leonas jį seka ir staiga pasirodęs išmuša jam iš rankų ginklą ir rengiasi jį užmušti, tačiau Reičelė nušauna Leoną į galvą. Jie grįžta į Dekardo butą, kartu praleidžia naktį.

Tuo metu Rojus ateina į Sebastiano butą ir drauge su Pris jie jį priverčia nuvesti Rojų pas Tairelį. Rojus iš Tairelio pareikalauja padidinti jo gyvenimo trukmę bei atleisti nuodėmes. Tairelis atsako, kad tai neįmanoma net teoriškai. Negavęs, ko prašo, jis nužudo Tairelį ir Sebastianą.

Brajanas informuoja Dekardą apie žmogžudystes ir įsako patikrinti Sebastiano butą. Dekardas bute užklumpa Pris ir po kovos ją nušauna. Čia pat grįžta Rojus ir įkalina Dekardą bute. Rojus gedi Pris ir vaikosi Dekardą, trokšdamas keršto. Dekardas pameta ginklą, yra priverstas šokti ant kito pastato stogo, tačiau nepataiko ir lieka kaboti ant krašto. Kraštą Dekardas paleidžia, tačiau Rojus sugriebia jo riešą ir išgelbsti. Iškart po to Rojus taikiai miršta – baigėsi jam skirti ketveri metai.

Dekardas grįžta į savo butą ir randa atlapas duris. Viduje sutinka Reičelę. Jie rengiasi išeiti, Dekardas randa origamį – ženklą, kad Gafas leidžia jiems pasprukti. Dekardas ir Reičelė iškeliauja drauge.

Aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Harrison Ford - Rikas Dekardas
  • Rutger Hauer - Rojus Batis
  • Sean Young - Reičelė
  • Edward James Olmos - Gafas
  • M. Emmet Walsh - Haris Braintas
  • Daryl Hannah - Prisas Stratonas
  • William Sanderson - J. F. Sebastianas
  • Brion James - Leonas Kovalskis
  • Joe Turkel - Dr. Eldonas Tyrelis
  • Joanna Cassidy - Žora Salomė
  • James Hong - Hannibal Chew
  • Morgan Paull - Deivas Holdenas
  • Hy Pyke - Tafis Liuvis

Įtaka ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tamsus kiberpankinis filmo stilius bei futuristinė aplinka įkvėpė ne vieną vėlesnį fantastinį filmą – „Betmeną“, „Robotą policininką“, „Penktąjį elementą“, „Ghost in the Shell“, „Matricą“. Netgi naujieji „Žvaigždžių karų“ filmai turi būti dėkingi „Bėgančiam skustuvo ašmenimis“ už specialiųjų efektų idėjas. Filmas taip pat padarė pastebimą įtaką kompiuterinio žaidimo „Deus Ex“, kurį sukūrė žaidimų dizaineris Warren Spector, vizualiniam apipavidalinimui ir siužetui.[2]

Kartais teigiama, kad šiuo filmu kiberpankas įėjo į populiariąją kultūrą. JAV Nacionalinis filmų registras, atsakingas už vertingų filmų išsaugojimą, 1993 m. nusprendė įtraukti „Bėgantį skustuvo ašmenimis“ į savo sąrašus.[3] Tinklalapyje Rotten Tomatoes filmas įvertintas 92 % teigiamų recenzijų.[4]

Filmas laimėjo arba buvo nominuotas šiems apdovanojimams:[5]

Metai Apdovanojimas Kategorija Vardas Rezultatas
1982 British Society of Cinematographers Geriausia kinematografija Jordan Cronenweth Nominacija
Los Andželo kino kritikų asociacija Geriausia kinematografija Laimėjo
1983 British Academy Film Awards Geriausia kinematografija Laimėjo
Geriausias kostiumų dizainas Charles Knode ir Michael Kaplan Laimėjo
Geriausias montažas Terry Rawlings Nominacija
Geriausia filmo muzika Vangelis Nominacija
Geriausias makiažas ir plaukai Marvin Westmore Nominacija
Geriausias gamybos dizainas Lawrence G. Paull Laimėjo
Geriausias garsas Peter Pennell, Bud Alper, Graham V. Hartstone ir Gerry Humphreys Nominacija
Geriausi specialieji efektai Douglas Trumbull, Richard Yuricich ir David Dryer Nominacija
Hugo premija Geriausias draminis filmas Blade Runner Laimėjo
London Film Critics' Circle Geriausia vaizdo koncepcija bei ypatingi pasiekimai Lawrence G. Paull, Douglas Trumbull ir Syd Mead Laimėjo
Auksinis gaublys Geriausias filmas (drama) Vangelis Nominacija
Oskaras Geriausias meninis apipavidalinimas Lawrence G. Paull, David Snyder ir Linda DeScenna Nominacija
Oskaras už geriausius vaizdo efektus Douglas Trumbull, Richard Yuricich ir David Dryer Nominacija
Saturn apdovanojimas Geriausias režisierius Ridley Scott Nominacija
Geriausias mokslo fantastikos filmas Blade Runner Nominacija
Geriausi specialieji efektai Douglas Trumbull ir Richard Yuricich Nominacija
Geriausias antro plano aktorius Rutger Hauer Nominacija
Fantasporto International Fantasy Film Award Ridley Scott Nominacija

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sammon, pp. xvi–xviii
  2. Gaming Gurus, Issue 14.04, 2006-04-01, <http://www.wired.com/wired/archive/14.04/gurus.html>. Retrieved on 28 rugpjūčio 2009 
  3. Rapold, Nicolas (2007-10-02), "Aren't We All Just Replicants on the Inside?", The New York Sun, <http://www.nysun.com/article/63805>. Retrieved on 27 liepos 2011 
  4. „Blade Runner (1982)“. Rotten Tomatoes. Nuoroda tikrinta 2013-06-02. 
  5. Blade Runner, <https://movies.nytimes.com/movie/5994/Blade-Runner/awards>. Retrieved on 27 liepos 2011 

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sammon, Paul M. (1996), Future Noir: the Making of Blade Runner, London: Orion Media, ISBN 0-06-105314-7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]