Didysis Naugardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 58°31′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg. / 58.51667°š. pl. 31.28333°r. ilg. / 58.51667; 31.28333 (Didysis Naugardas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sachol (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems iOS programėlės keitimas
Sachol (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 30: Eilutė 30:


== Istorija ==
== Istorija ==
[[File:Новгородский Кремль12345.jpg | thumb | 220x124px | right | Naugardo kremlius.]]
[[File:Новгородский Кремль12345.jpg|thumb|left|200px|Naugardo kremlius.]]
{{main|Naugardo respublika}}
{{main|Naugardo respublika}}
Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi ''Holmgard''). Rusijos monarchų pradininkas [[Riurikas]] [[862]] m. tapo [[Novgorodo kunigaikštis|Naugardo kunigaikščiu]]. [[1136]] m. miestas tapo nepriklausomas nuo [[Kijevas|Kijevo]] ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo [[prekyba]] su [[Hanza|Hanzos]] miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę [[totoriai]], bet puolimas atremtas. [[1478]] m. miestą užėmė [[Maskva]], valdoma [[Ivanas III|Ivano III]]. 1611-1617 m. Naugardas buvo okupuotas [[Švedija|švedų]]. Įkūrus [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Nuo [[1727]] m. gubernijos sostinė. [[1862]] m. buvo atidengtas Rusijos tūktstantmečio paminklas. [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu buvo okupuotas [[Vokietija|vokiečių]] (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.
Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi ''Holmgard''). Rusijos monarchų pradininkas [[Riurikas]] [[862]] m. tapo [[Novgorodo kunigaikštis|Naugardo kunigaikščiu]]. [[1136]] m. miestas tapo nepriklausomas nuo [[Kijevas|Kijevo]] ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo [[prekyba]] su [[Hanza|Hanzos]] miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę [[totoriai]], bet puolimas atremtas. [[1478]] m. miestą užėmė [[Maskva]], valdoma [[Ivanas III|Ivano III]]. 1611-1617 m. Naugardas buvo okupuotas [[Švedija|švedų]]. Įkūrus [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Nuo [[1727]] m. gubernijos sostinė. [[1862]] m. buvo atidengtas Rusijos tūktstantmečio paminklas. [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu buvo okupuotas [[Vokietija|vokiečių]] (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.

22:59, 28 birželio 2021 versija

Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite Naugardo respublika.
Didysis Naugardas
Великий Новгород
            
Rusijos tūkstantmečio paminklas Novgorode (1862 m.; bronza)
Didysis Naugardas
Didysis Naugardas
58°31′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg. / 58.51667°š. pl. 31.28333°r. ilg. / 58.51667; 31.28333 (Didysis Naugardas)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Novgorodo sritis Novgorodo sritis
Įkūrimo data VIII-IX a.
Gyventojų (2018) 222 868
Plotas 90,08 km²
Tankumas (2018) 2 474 žm./km²
Pašto kodas 173xxx
Tel. kodas +7 8162
Tinklalapis [1]
Vikiteka Didysis Naugardas

Naugardas (Didysis Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.

Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

Istorija

Naugardo kremlius.
Pagrindinis straipsnis – Naugardo respublika.

Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Riurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. 1611-1617 m. Naugardas buvo okupuotas švedų. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Nuo 1727 m. gubernijos sostinė. 1862 m. buvo atidengtas Rusijos tūktstantmečio paminklas. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.

Lietuvos kunigaikščiai, pavaizduoti Rusijos tūkstantmečio paminkle