Derbentas
Derbentas Дербент | |
---|---|
Miesto vaizdas | |
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC+4) | |
Valstybė | Rusija |
Respublika | Dagestanas |
Gyventojų | 112 466 |
Plotas | 70 km² |
Tankumas | 1 607 žm./km² |
Vikiteka | Derbentas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 1070 |
Derbentas (rus. Дербент) – miestas Dagestane (pietų Rusija), prie Kaspijos jūros, 121 km į pietryčius nuo Machačkalos; rajono centras. 106,0 tūkst. gyventojų (2007). Miestas išsidėstęs pajūrio pakrantėje. Jūrų uostas, geležineklio stotis. Išvystyta staklių, radijo, statybų, siuvimo, kilimų, vyno, maisto pramonė.
Humanitarinis institutas, meno ir kultūros institutas, kilimų audimo mokykla. Išlikusi didelė citadelė, daug senų pastatų ir gynybinių sienų, Džuma (VIII a.) ir kitos mečetės, chano mauzoliejus (1788 m.), pirtys (XVII–XVIII a.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestą 438 m. įkūrė Irano karalius Jezdigerdas II kaip miestą-tvirtovę persų žemių šiauriniame pakraštyje.
Apie 630 m. jį užėmė chazarai, po 652 m. priklausė Arabų kalifatui, mieste įsigalėjo islamas.
X a. Kalifatui iširus Derbentas tapo nepriklausomo Derbento emyrato centru.
1071 m. jį užėmė seldžiukai, o XIII a. užvaldė mongolai.
XVI–XVIII a. priklausė Iranui.
1796 m. užėmė rusai. 1813 m. vėl miestą užvaldė Rusija, kuri panaikino Derbento chanatą ir prisijungė Derbento valdas prie savo imperijos.
1840 m. Derbentas tapo miestu, ėmė sparčiai vystytis, 1898 m. nutiestas geležinkelis.
Lankytini objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naryn-Kalos tvirtovė, kuri buvo pastatyta XV a. Sasanidų valdymo laikais, išliko iki šiol. Be tvirtovės sienų, išsilaikė buvęs požeminis kalėjimas. Labiau nukentėjo buvę chanų rūmai, pirtis ir kiti pastatai.
Tvirtovę pastatė tam, kad būtų apsaugotas Derbento uostas. Kitados tai buvo vienas svarbiausių Kaspijos jūros uostų, jungęs Derbentą su Persija ir kitomis šalimis.
Tvirtovė buvo tik vienas iš objektų, saugojusių miestą nuo priešų. Miestą juosė ir 40 kilometrų ilgio siena. Uostas taip pat buvo įtvirtintas.
Naryn-Kala išvertus iš persų kalbos reiškia „saulėtoji tvirtovė“.
Dar mieste esama mečečių, išliko senoviniai miesto vartai.